Teorija

Bendra automobilio – variklio istorija

Kai galvojate apie patį pirmąjį automobilį, ką įsivaizduojate? Galbūt automobilis iš medžio šakų su akmeniniais ratais, varomas Fredo Flinstono kojomis? Pirmieji automobiliai neturėjo priekinių stiklų, durų, posūkio signalų ar net apvalaus vairo – toli nuo to, prie ko esame įpratę šiandien.

Ieškant tinkamo apibūdinimo automobiliui, prancūzų filosofas Roland Barthes rado vieną iš geriausių palyginimų. Automobilis - kaip naujųjų laikų Gotikinė katedra. Iš pirmo žvilgsnio, kuo katedra panaši į automobilį? Tačiau pažvelgus iš gilesnės perspektyvos - automobiliai, kaip ir katedros yra kultūros simbolis. Žmogus būtų aklas, jei jis stovėtu priešais į dangų besistiebiančią katedrą ir galvotų, kad tai tik pastatas tikintiesiems pasislėpti nuo blogo oro. Taip pat žmogus būtų aklas jei stovėtų prieš burzgiantį automobilio variklį ir galvotu, kad tai tik priemonė gabenti žmonėms ir daiktams. Kaip katedros nėra tik pastogė, taip ir automobilis yra daugiau nei transporto priemonė. Automobiliai iš tikrųjų yra materialūs kultūros atstovai.

Visa automobilio atsiradimo istorija yra intriguojanti ir gana nepaprasta. Automobilio išradimas buvo laipsniškas procesas, kuris vyko kelis dešimtmečius. Prireikė daugybės technologinių išradimų, kad automobilis būtų panašus į tai ką turime šiandien. Įdomiausia tai, kad prireikė daugybės skirtingų žmonių sukurti variklį, ratus, pavaras, net tokios dalys kaip valytuvai buvo sugalvoti skirtingų žmonių ir per daugiau nei penkis šimtus metų po mažu virto tuo, ką turime šiandien. Bet pradėkime nuo pradžių.

Viskas prasidėjo dar nuo to, kad žmogus troško gyvenimą padaryti patogesnį ir lengvesnį. Supratęs, kad gabenimas apvaliais pagaliais didelius krovinius daug paprastesnis - pastatė Egipto piramides. Rato išradimas prisidėjo prie atstumų sumažinimo ir palengvinimo plėtoti prekybinius bei ekonominius ryšius. Vienu iš pirmųjų variklių laikomas vandens ratas, kuris buvo atrastas apie 6000 metų prieš mūsų erą Mesopotamijoje. Su juo drėkino laukus, vėliau buvo pritaikytas malūnuose, kroviniams kelti ir dar daugelyje sričių. Vėliau sekė garo mašinos išradimas prie kurio prisidėjo Leonardas da Vinčis (Leonardo da Vinci), tačiau universalaus garo variklio išradėju laikomas anglas Džeimsas Vatas (James Watt). Jo sukurtu varikliu varomi vežimai pirmieji sugebėjo konkuruoti su arklių traukiamomis karietomis. Garo variklio principas buvo deginti degalus pakuroje ir vandens garus nukreipti darbo atlikimui. Nors tai ir buvo labai efektyvu, garo variklis turėjo daug trūkumų. Didelės laiko sąnaudos, patikimumas ir galia buvo nepakankama masiniam naudojimui, tai privedė konstruktorius ieškoti geresnių sprendimų – taip atsirado vidaus degimo variklis (VDV).

Pirmasis idėją deginti degalus ne pakuroje, o pačiame cilindre pasiūlė olandų mokslininkas Kristianas Heigensas (Cristian Gugens).

Aleksandras Volta (Alesandro Volta), italų mokslininkas atrado, kad patikimiausias būdas uždegti degųjį mišinį yra elektros kibirkštis.

Pirmasis dvipusio veikimo stūmoklinis VDV, kurio degųjį mišinį uždegdavo elektros kibirkštis buvo užpatentuotas 1801 metais. Daugybė eksperimentų parodė, kad dujų uždegimas cilindre degimo energiją panaudoja daug efektyviau nei garo mašinose. Pirmieji vidaus degimo varikliai buvo vientakčiai, kiek vėliau – dvitakčiai.

Ir tik 1877 vokiečių inžinierius Nikolajus Augustas Otas (Nikolaus August Otto) užpatentavo keturtaktį (įsiubimas, suslėgimas, darbo eiga, išmetimas) variklį. Jis atrado, kad dujų suslėgimas prieš uždegant yra daug efektyvesnis būdas degančių dujų energijai panaudoti. Jo atradimas buvo pavadintas Otto ciklu. Neprireikė daug laiko, kad tokie varikliai išstumtu arklius ir garo mašinas, nes jie buvo efektyvesni ir lengviau prižiūrimi.

Ir kai jau rodosi matėsi šviesa tunelio gale, kūrėjai susidūrė su kita problema - atsirado naujų degalų poreikis. Vietoj kuro naudojamos anglys, dujos ir iš naftos pagamintas žibalas - nebetiko. Automobilių varikliams reikėjo degalų, kuriems kaip žaliavos reikėjo naftos. Naftos perdirbimo gamyklos negalėjo pakankamai greitai žalios naftos paversti benzinu, nes automobiliai riedėjo nuo surinkimo linijos. Automobilių serijinei gamybai reikėjo geresnio sprendimo. Taip atsirado krekingas – procesų eiga kuri pagerino benzino išeigą iš žalios naftos. Krekingas yra pirmasis komercinės benzino gamybos procesas

1886-1887 metus galime laikyti automobilio amžiaus pradžia, nes po sekmingai N. A. Otto sukonstruoto benzininio variklio, Karlas Benzas (Karl Benz) ir Gotlibas Daimleris (Gottlib Daimler) sukūrė pirmąją triratę transporto priemonę - „Benz Patent-Motorwagen“, varoma vidaus degimo varikliu - varoma benzinu. Šis automobilis ir yra laikomas pirmuoju.

Pirmuoju masinio gaminumo automobiliu laikomas 1896 metais amerikiečio Henry Ford sukurtas garsusis „Ford“ modelį – T. Tačiau sėkmė atėjo po to, kai 1903 m. įkūrė Ford Motor Company. Henry Ford XX amžiaus pradžioje sukėlė revoliuciją automobilių pramonėje - įdiegęs surinkimo liniją. Ši naujovė leido masiškai gaminti įperkamus automobilius, todėl automobiliai tapo prieinami didesnei gyventojų daliai. Fordas tapo didžiausiu pasaulyje automobilių gamintoju.

Lietuvoje pirmasis automobilis užregistruotas prieš 120 metų – 1896-aisiais. Daugiau jų imta importuoti nuo 1920 metų.

Tiek katedrose tiek automobiliuose yra nemažai inžinerinio meniškumo, po techniniu projektu slypi kultūriniai planai tam tikroms epochoms. Inžinieriai su savo skaičiavimais ir piešiniais, sukūrė tai, kas svarbu visuomenei ir tam tikrai epochos energijai, ir visai nesvarbu ar tai būtų meilė Dievui ar meilė greičiui.

Apibendrinimas

  • Pirmieji automobiliai neturėjo priekinių stiklų, durų, posūkio signalų ar net apvalaus vairo

  • Automobiliai yra materialūs kultūros atstovai.

  • Automobilio išradimas buvo laipsniškas procesas, kuris vyko kelis dešimtmečius.

  • Prireikė daugybės technologinių išradimų ir daugybės skirtingų žmonių, kad automobilis būtų panašus į tai ką turime šiandien.

  • Žmogus trokšdamas paprastesnio ir patogesnio gyvenimo – išrado ratą

  • Leonardo da Vinci ir James Watt - garo mašinos išradimas

  • Idėją deginti degalus ne pakuroje, o pačiame cilindre - Cristian Gugens

  • Alesandro Volta - patikimiausias būdas uždegti degųjį mišinį yra elektros kibirkštis.

  • Pirmasis dvipusio veikimo stūmoklinis VDV, kurio degųjį mišinį uždegdavo elektros kibirkštis buvo užpatentuotas 1801 metais.

  • 1877 vokiečių inžinierius Nikolaus August Otto užpatentavo keturtaktį (įsiubimas, suslėgimas, darbo eiga, išmetimas) variklį. Jo atradimas buvo pavadintas Otto ciklu.

  • Automobilių serijinei gamybai reikėjo geresnio sprendimo kuro atžvilgiu. Taip atsirado krekingas – pirmasis komercinės benzino gamybos procesas

  • 1886-1887 metus galime laikyti automobilio amžiaus pradžia - Karl Benz ir Gottlib Daimler sukūrė pirmąją triratę transporto priemonę - „Benz Patent-Motorwagen“

  • 1896 metais amerikietis Henry Fordas sukūrė garsųjį „Ford“ modelį – T.

  • 1903 m. įkūrta Ford Motor Company.

  • XX amžiaus pradžioje Ford sukėlė revoliuciją automobilių pramonėje - įdiegęs surinkimo liniją. Fordas tapo didžiausiu pasaulyje automobilių gamintoju.

  • Lietuvoje pirmasis automobilis užregistruotas prieš 120 metų – 1896-aisiais. Daugiau jų imta importuoti nuo 1920 metų.

  • Tiek katedrose tiek automobiliuose yra nemažai inžinerinio meniškumo, po techniniu projektu slypi kultūriniai planai tam tikroms epochoms. Inžinieriai su savo skaičiavimais ir piešiniais, sukūrė tai, kas svarbu visuomenei ir tam tikrai epochos energijai.

Viskas apie automobilį nuo pradžių

Automobilių kvalifikacija

Automobiliai skirstomi į įvairias kategorijas pagal kelis veiksnius, įskaitant jų dydį, kėbulo stilių, paskirtį ir eksploatacines charakteristikas. Automobilių klasifikacija gali šiek tiek skirtis priklausomai nuo regiono ar organizacijos, tačiau čia yra keletas bendrų kriterijų, taikomų klasifikuojant automobilius.

Automobiliai skirstomi pagal paskirtį:

1. Keleiviniai; 2. Krovininiai; 3. Specialieji.

Lengvieji (iki 8 žmonių) automobiliai skirstomi pagal:

Kėbulo tipą:

  • Sedanai: Keturių durų automobiliai su atskiru bagažinės skyriumi.

  • Kupė: sportiškesnio ir aptakesnio dizaino dviejų durų automobiliai.

  • Kabrioletai: automobiliai su pakeliamais stogais, kuriuos galima atidaryti arba uždaryti.

  • Hečbekai: automobiliai su galinėmis durelėmis, kurios atsidaro į viršų, suteikiant prieigą prie krovinių skyriaus.

  • Visureigiai (Sport Utility Vehicles): paprastai didesnės transporto priemonės su visureigiais ir aukštesne vairavimo padėtimi.

  • Krosoveriai: automobilio ir visureigio hibridas, dažnai skirtas važiuoti mieste.

  • Universalai: automobiliai su prailginta galine bagažine, žinomi dėl savo universalumo.

  • Mikroautobusai: šeimai skirtos transporto priemonės su erdviu salonu ir stumdomomis šoninėmis durimis.

Variklio tipą:

  • Oto konstrukcijos;

  • Dyzelio konstrukcijos;

  • Vankelio konstrukcijos (rotoriniai var.);

  • Elektriniai.

Variklio montavimo padėtį:

  • Priekyje;

  • Gale;

  • Viduryje.

Transporto priemonės dydis:

  • Mikroautomobiliai: mažiausios kategorijos automobiliai, dažnai su viena arba dviem sėdynėmis ir labai kompaktiškų matmenų.

  • Subkompaktiniai automobiliai: šiek tiek didesni nei mikroautomobiliai, bet vis tiek maži ir taupantys degalus.

  • Kompaktiški automobiliai: vidutinio dydžio automobiliai, kuriuose yra degalų vartojimo efektyvumo ir vidaus erdvės pusiausvyra.

  • Vidutinio dydžio automobiliai: didesni nei kompaktiški automobiliai, suteikiantys daugiau erdvės ir komforto.

  • Viso dydžio automobiliai: didžiausia lengvųjų automobilių kategorija, žinoma dėl erdvaus interjero.

Paskirtis arba segmentas:

  • Ekonomiški automobiliai: įperkamos ir ekonomiškos transporto priemonės, skirtos taupiems vartotojams.

  • Prabangūs automobiliai: aukščiausios klasės transporto priemonės su aukščiausios kokybės funkcijomis, medžiagomis ir našumu.

  • Sportiniai automobiliai: į našumą orientuotos transporto priemonės, skirtos greičiui ir valdymui.

  • Elektromobiliai (EV): automobiliai, varomi vien elektros varikliais.

  • Hibridiniai automobiliai: transporto priemonės, kuriose benzininis variklis sujungiamas su elektros varikliu, kad padidėtų degalų efektyvumas.

  • Įkraunami hibridiniai automobiliai: hibridinės transporto priemonės, kurias galima įkrauti per elektros lizdą, kad būtų galima ilgiau važiuoti tik elektra.

  • Naudingi automobiliai: didelio našumo transporto priemonės, dažnai modifikuotos lenktynėms ar entuziastingam vairavimui.

  • Visureigės: Sukurtos nelygioje vietovėje ir nuotykiams lauke.

Kuro tipas:

  • Benzinu varomi automobiliai: tradiciniai automobiliai, varomi benzinu varomais vidaus degimo varikliais.

  • Dyzelinu varomi automobiliai: automobiliai, naudojantys dyzelinius degalus, kad padidėtų degalų efektyvumas ir sukimo momentas.

  • Elektromobiliai (EV): automobiliai, kurie visiškai varomi elektra iš baterijų.

  • Vandenilio kuro elementų automobiliai: transporto priemonės, varomos elektra, pagaminta iš kuro elemente esančio vandenilio ir deguonies.

Disko konfigūracija:

  • Priekinių ratų pavara (FWD): galia tiekiama priekiniams ratams.

  • Galinių ratų pavara (RWD): galia tiekiama galiniams ratams.

  • Visų ratų pavara (AWD) ir keturių ratų pavara (4WD): galia paskirstoma visiems ratams, kad būtų pagerintas sukibimas.

Našumo lygis:

  • Ekonomiški automobiliai: pabrėžiamas degalų efektyvumas ir įperkamumas.

  • Sportiniai automobiliai: Sukurti sportiškam valdymui ir našumui.

  • Didelio našumo automobiliai: Specializuojasi siekiant maksimalaus greičio ir galios.

Tai yra keletas įprastų automobilių klasifikavimo būdų, tačiau svarbu pažymėti, kad šios klasifikacijos laikui bėgant gali keistis, nes keičiasi automobilių technologijos ir vartotojų pageidavimai. Be to, kai kurios transporto priemonės gali būti suskirstytos į kelias kategorijas, atsižvelgiant į jų dizainą ir savybes.

Automobilių koncernai

Visi puikiai žinome, kad „Audi“ ir „Škoda“ priklauso „Volkswagen“, tačiau ar žinote kam priklauso „Tesla“, „Subaru“, „Toyota“ ar „BMW“?

Norint išsilaikyti šiuolaikiniame pasaulyje, automobilių kompanijoms reikia turėti patikimų partnerių, kurie padėtų pačiu sunkiausiu metu. Per daugiau kaip 100 metų, automobilių industriją sukrėtė ne viena krizė per kurią savo nepriklausomybę prarado ne vienas gamintojas.

Pažvelgus į dabartinės automobilių industrijos hierarchiją – matome jog patys didžiausi žaidėjai yra Europoje. Daugelis žmonių nesuvokia, kad automobilių markės ir modeliai, kuriuos matote rinkoje, yra labiau susiję, nei atrodo. Yra šimtai skirtingų automobilių markių, tačiau daugelis jų priklauso vienai didesnei.

Automobilių koncernų ir jiems priklausančių markių sąrašas:

  • BMW: Rolls-Royce, Mini and BMW.

  • Daimler AG: Smart and Mercedes-Benz.

  • Ford: Lincoln and Ford.

  • GM (General Motors): GMC, Chevrolet, Buick and Cadillac.

  • Honda: Honda and Acura.

  • Hyundai: Kia, Genesis, and Hyundai.

  • Mazda: Mazda.

  • Nissan Motor: Nissan, Mitsubishi, and Infiniti

  • Stellantis: Alfa Romeo, Dodge, Chrysler, Fiat, Maserati, Jeep, Ram, Citroën, Opel, Vauxhall, Peugeot, DS Automobiles, and Abarth.

  • Subaru: Subaru.

  • Tata motors: Land Rover and Jaguar.

  • Tesla: Tesla.

  • Toyota: Toyota and Lexus.

  • Volkswagen: Volkswagen, Porsche, Lamborghini, Bugatti, Bentley, Skoda, Seat and Audi.

  • Geely Holding Group: Volvo, Polestar and Lotus.

Šalys kuriose gaminamos skirtingos markės:

Automobilių gamyba ir surinkimas gali vykti keliose šalyse, ypač tarptautinėse automobilių įmonėse. Šiame sąraše pateikiama kiekvieno prekės ženklo būstinė arba svarbi gamybos bazė.

Vokietija:

  • Volkswagen,

  • Audi,

  • Porsche,

  • Mercedes-Benz,

  • BMW,

  • Opel

JAV:

  • Ford,

  • Chevrolet,

  • GMC,

  • Cadillac,

  • Buick,

  • Dodge,

  • Chrysler,

  • Ram,

  • Tesla,

  • Jeep.

Japonija:

  • Nissan,

  • Infiniti,

  • Toyota,

  • Lexus,

  • Honda,

  • Acura,

  • Subaru,

  • Mazda,

  • Mitsubishi,

  • Suzuki

Pietų Korėja:

  • Hyundai,

  • Kia,

  • Genesis,

  • Daewoo

Prancuzija:

  • Renault,

  • Peugeot,

  • Citroën.

Italija:

  • Fiat,

  • Alfa Romeo,

  • Maserati,

  • Ferrari,

  • Lamborghini,

  • Pagani,

  • Lancia

Švedija:

  • Volvo

Jungtinė Karalystė

  • Land Rover,

  • Jaguar,

  • MINI,

  • Rolls-Royce,

  • Bentley,

  • Lotus,

  • McLaren.

Automobilių markės ir jų istorijos

Audi

  • Įkurta: 1909 m.

  • Steigėjas: Augustas Horchas

  • Būstinė: Ingolštatas, Vokietija

Vokietijos prabangos prekės ženklas „Audi“ buvo įkurta dar 1885 m ir yra žinomas dėl savo aukšto lygio elegancijos, įskaitant gerai sukurtą interjerą ir stilių, tad nieko keisto, kad yra vienas geriausiai parduodamų prabangių automobilių gamintojų pasaulyje.

„Audi“ buvo įkurta „Wanderer Company“, vėliau tapusi „Audi“ filialu.

Horch lotyniškai yra Audi, o tai reiškia „klausytis“.

Audi logotipas atsirado po keturių įmonių susijungimo. 1928 m. inžinierius Jørgenas Rasmussenas įsigijo daugumą „Audi“ akcijų. Netrukus įmonė susijungė su Rasmusseno DKW, Wanderer ir senu Audi konkurentu Horch ir 1932 m.

„Audi“, pirmąjį savo automobilį pristatė 1910 m. ir tai buvo „Audi Type A Sport-Phaeton“.

Tesla

  • Įkurta: 2003 m.

  • Steigėjas: Marcas Tarpenningas ir Martinas Eberhardas

  • Būstinė: Ostinas, Teksasas, JAV

Tesla yra Amerikos tarptautinė automobilių ir švarios energijos įmonė. „Tesla Motors“ kaip elektrinių automobilių gamintoją įkūrė inžinieriai Martinas Eberhardas ir Marcas Tarpenningas 2003 m. Elonas Muskas, „Paypal“ įkūrėjas, vadovavo pradiniam investavimo etapui „Tesla“, prieš pradėdamas eiti generalinio direktoriaus pareigas.

Įmonės pavadinimą įkvėpė XIX amžiaus išradėjas Nikola Tesla, kuris geriausiai žinomas dėl besisukančių elektromagnetinių laukų savybių atradimo.

Logotipas vaizduoja elektros variklio skerspjūvį.

„Tesla“ yra viena iš vertingiausių pasaulio kompanijų, o 2023 m . – vertingiausia automobilių gamintoja pasaulyje.

2022 metais bendrovė pirmavo elektromobilių akumuliatorių rinkoje, turėdama 18 proc.

Tesla paskelbta misija – kurti produktus, kurie padėtų „paspartinti pasaulio perėjimą prie tvarios energijos“.

Tesla model S Plaid priklauso rekordas nuvažiuojamo atstumo tarp visų sukurtų elektromobilių - daugiau nei 800 km.

Mazda

  • Įkurta: 1920 m.

  • Steigėjas: Jujiro Matsuda

  • Būstinė: Hirosima, Japonija

Japonijos automobilių markė „Mazda įkūrė Jujiro Matsuda- 1920 metais.

Logotipas – tai raidės M ir sparnų derinys, simbolizuojantis prekės ženklo norą pakilti į naujas aukštumas ir kurti novatoriškas transporto priemones.

„Mazda“ užėmė aukščiausią vietą kaip geriausia 2021 m. automobilių markė. Ji ne tik surinko geriausią bendrą įvertinimą, bet ir užėmė aukščiausią vietą geriausio bendrojo naudojimo ir patikimumo kategorijoje, aplenkdama prabangius prekės ženklus, tokius kaip BMW, Tesla, ir „Porsche“.

„Mazda“ yra žinoma dėl savo unikalios rotacinio variklio technologijos, kuri buvo naudojama ikoniškuose sportiniuose automobiliuose kaip Mazda RX-7.

BMW

  • Įkurta: 1916 m.

  • Steigėjas: Franzas Josefas Popas, Camillo Catiglioni ir Karlas Rappas

  • Būstinė: Miunchenas, Vokietija

Vokietijos prabangių automobilių gamintojas BMW atsirado 1916 m. kaip Bayerische Flugzeug-Werke, orlaivių variklių gamintojas, tačiau 1917 m. liepą įgavo Bayerische Motoren Werke pavadinimą. Viskas prasidėjo nuo motociklų gamybos 1923, į automobilių verslą įžengė 1928 m.

BMW reiškia Bayerische Motoren Werke, kuris išvertus iš anglų kalbos reiškia Bavarian Motor Works. Logotipą sudaro juodas apskritimas, kurio viduje yra mėlynos ir baltos spalvos languotas raštas – jis reprezentuoja bendrovės ištakas aviacijoje, o mėlyna ir balta spalvos simbolizuoja besisukantį oro sraigtą mėlyname danguje.

Technologijos, puikus komforto lygis, degalų vartojimo efektyvumas ir tobulinamas jėgos agregatas yra kertiniai prekės ženklo reputacijos akmenys.

Subaru

  • Įkurta: 1953 m.

  • Steigėjas: Kenji Kita ir Chikuhei Nakajima

  • Būstinė: Šibuja, Japonija

„Subaru“ pradėjo veikti kaip orlaivių tyrimų įmonė „Fuji Heavy Industries“ 1915 m., Antrojo pasaulinio karo metais persiorganizavo ir ir tapo pagrindine Japonijos orlaivių gamintoja. Po karo įmonė pasuko automobilių gamybos link.

Subaru emblemą sudaro mažos penkios žvaigždutės ir didelė žvaigždė. Tai reiškia, kad penkios mažos įmonės susirenka ir tampa viena didele įmone. „Subaru“ japoniškai reiškia atvirą žvaigždžių spiečius „Pleiades“ ir kažką integruojantį.

„Subaru“ automobiliai yra žinomi dėl to, kad daugumoje transporto priemonių, kurių darbinis tūris didesnis nei 1500 cm3, naudojamas bokserio variklio išdėstymas.

Porsche

  • Įkurta: 1931 m.

  • Steigėjas: Ferdinandas Porsche

  • Būstinė: Štutgartas, Vokietija

Prabangus „Porsche“ prekės ženklas yra tiek aukščiausios klasės sportinių, tiek lenktyninių automobilių sinonimas.

1948 m. talentingas inžinierius ir dizaineris Ferry Porsche įgyvendino savo svajonę apie sportinį automobilį: jis su komanda sukonstravo Porsche 356 No. 1' Roadster. Tai pažymėjo legendinio prekės ženklo gimimą ir padėjo pamatus pavyzdingai sėkmės istorijai – „Porsche“ legendai.

„Porsche“ logotipas vaizduoja Laisvosios Liaudies žemės Viurtembergo – Vokietijos regiono – herbą.

Honda

  • Įkurta: 1946 m.

  • Steigėjas: Soichiro Honda ir Takeo Fujisawa

  • Būstinė: Tokijas, Japonija

Honda“ turi turtingą istoriją, kuri siekia 1948 m., kai Soichiro Honda įkūrė įmonę. Pradėjo kaip motociklų gamintojas, o vėliau išsiplėtė į automobilių gamybą. „Honda“ yra žinoma dėl savo patikimų ir degalus taupančių transporto priemonių, tokių kaip „Honda Civic“ ir „Honda Accord“. Bendrovė taip pat daug prisidėjo prie automobilių sporto, pasisekdama Formulėje 1 ir kitose lenktynių serijose.

„Honda“ logotipą sudaro stilizuota „H“, vaizduojanti įmonės pavadinimą. Tai simbolizuoja Honda atsidavimą naujovėms, kokybei ir našumui.

"Nuosekliai pasirinkome sunkiausią kelią, kupiną sunkumų. Turime turėti valios mesti iššūkį sunkumams ir išminties kurti naujas vertybes, nesilaikant nustatytų standartų. Nenorime mėgdžioti kitų."

-Soichiro Honda, įkūrėjas

Lexus

  • Įkurta: 1989 m.

  • Steigėjas: Eiji Toyoda

  • Būstinė: Nagoja, Japonija

Lexus buvo pirmasis prabangus japoniškas automobilių prekės ženklas, kurį 1989 m. pristatė Toyota Motor Corporation. Idėja kilo dar 1983 m., kai „Toyota“ generalinis direktorius Eiji Toyoda surengė slaptą susitikimą, kuriame paklausė: „Ar galime sukurti prabangų automobilį, kuris galėtų konkuruoti su geriausiais pasaulyje?“.

Automobilis apjungia prabangą, komfortą, našumą, saugumą ir patikimumą. Kadangi „Lexus“ yra Toyota Motor padalinys - modeliai dažnai yra panašūs.

Lexus logotipas simbolizuoja eleganciją ir rafinuotumą. L forma reiškia prabangą (ang.luxury).

Toyota

  • Įkurta:1937 m.

  • Steigėjas: Kiichiro Toyoda

  • Būstinė: Toyota City, Aichi

1933 m. Toyoda Kiichiro įkūrė tai, kas vėliau tapo Toyota Motor Corporation

Japonijos prekės ženklas yra nuoseklus patikimumo, kokybės ir klientų pasitenkinimo požiūriu.

Toyota“ logotipas simbolizuoja įmonės įsipareigojimą diegti naujoves bei kokybę. Trys persidengiančios elipsės simbolizuoja klientų ir įmonės širdžių susivienijimą.

„Toyota“ yra didžiausia automobilių gamintoja pasaulyje pagal pardavimo apimtis.

Toyota nuolatinio tobulėjimo filosofija, žinoma kaip „kaizen“, padėjo jiems tapti automobilių pramonės lyderiais.

Chrysler

  • Įkurta: 1909 m.

  • Steigėjas: Ettore Bugatti

  • Būstinė: Detroit, Michigan, United States

„Chrysler“ savo veiklą pradėjo 1925 m. ir dabar yra trečia pagal dydį Detroito automobilių kompanija. Inžinierius Walteris P. Chrysleris, išpradžių dirbęs kaip geležinkelių mechaniku, begalo mylėdamas automobilius 1921 m. įsigijo sunkiai besiverčiančią Maxwell Motor Company, o po ketverių metų įkūrė Chrysler. Jis norėjo sukurti automobilius, galinčius konkuruoti su geriausiais iš savo klasės - Cadillac ir Ford.

Bėgant metams Chrysler simbolio reikšmė keitėsi, demonstruodama skirtingas greičio, patikimumo ir rafinuotumo charakteristikas. Sparnuotas elementas atlieka dvejopą paskirtį – klientams primena automobilio radiatorių, taip pat įkūnija romėnų dievą Merkurijų, žinomą dėl savo greičio, na o mėlyna spalva, simbolizuoja pasitikėjimą.

Po Antrojo pasaulinio karo žinomas dėl savo gerai sukonstruotų automobilių, pastaruosius tris dešimtmečius „Chrysler“ matė daug pakilimų ir nuosmukių.

Buick

Buick yra Amerikos automobilių gamintojo General Motors (GM) padalinys ir vienas seniausių automobilių prekės ženklų pasaulyje.

1899 m. pradėtas automobilių pramonės pradininko Davido Dunbaro Buicko , jis buvo vienas iš pirmųjų Amerikos automobilių prekės ženklų ir buvo bendrovė, kuri 1908 m. įkūrė „General Motors“. Buick taip pat yra seniausias išlikęs Amerikos automobilių gamintojas.

„Buick“ yra aukščiausios klasės automobilių prekės ženklas, pardavimuose stovi aukščiau nei „Chevrolet“ , bet kainą siūlo mažesnę už „ Cadillac“. Šiuo metu pagrindinis dėmesys skiriamas visureigių pasirinkimui, kiekvienas iš jų turi gražų, išskirtinį interjerą su įkvėpimu visose detalėse, intuityviu saugojimu, kokybiška informacijos ir pramogų sistema bei valdikliais ir puikiu patikimumu. Tačiau degalų rida ne visai atitinka konkurentų keliamus standartus.

Hyundai

  • Įkurta: 1967 m.

  • Steigėjas: Chung Ju-Yung

  • Būstinė: Seulas, Pietų Korėja

1947 m. buvo įkurta „Hyundai“ inžinerijos ir statybos įmonė. Pavadinimas „Hyundai“ reiškia „modernūs laikai“. Hyundai Motor Company buvo įkurta 1967 metais.

Bendrovės teigimu, „H“ buvo pasirinktas ne tik kaip įmonės pavadinimo atvaizdas, bet ir norint perteikti prasmę. „H“ forma turėtų atrodyti kaip du žmonės, besispaudžiantys rankomis – tai pagarbos simbolis.

„Hyundai Motor“ pažengė toliau nei labiau įsitvirtinę automobilių gamintojai vos per 50 metų

Dauguma šio Korėjos prekės ženklo stilių yra tvirti, puikiai tinka ir apdaila, naudingos detalės ir geras valdymas. Taigi tai yra vienas patikimiausių prekės ženklų. Jis taip pat gali pasigirti įsipareigojimu kurti geresnę, išmanesnę ir tvaresnę ateitį,

Infiniti

  • Įkurta: 1989 m.

  • Steigėjas: N/A

  • Būstinė: Jokohama, Japonija

1989 m. pradėtas gaminti „Infiniti“ yra „Nissan“ padalinys, sukurtas konkuruoti su Europos ir Amerikos prabangiais prekių ženklais.

Nissan

  • Įkurta: 1933 m

  • Steigėjas: Masujiro Hashimoto

  • Būstinė: Jokohama, Japonija

„Nissan Company“ buvo oficialiai įkurta 1933 m., Prekės ženklo ištakos siekia kai kurias ankstyviausias automobilių gamybos dienas ir šiandien yra viena didžiausių automobilių pramonės įmonių pasaulyje.

„Nissan“ priklauso „Renault-Nissan-Mitsubishi“ aljansui nuo 1999 m. pabaigos ir šiuo metu yra 6-as pagal dydį automobilių gamintojas pasaulyje.

Vis modernėjantis Nissan identitetas aiškiai atsispindi įmonės pasirinktame simbolyje.

Šiandien naujausia „Nissan“ logotipo versija sukelia kūrybiškumo, bendruomeniškumo ir naujovių idėjas, ypač kai ji siejama su Japonijos kylančios saulės įvaizdžiu.

Dodge

  • Įkurta: 1900 m.

  • Steigėjas: Džonas Pranciškus Dodžas ir Horacijus Elginas Dodžas

  • Būstinė: Mičiganas , JAV

Dodge yra amerikietiškas automobilių prekės ženklas ir Stellantis Šiaurės Amerikos padalinys, įkurtas 1900m.

Broliai Dodge'ai Horace'as ir Johnas įkūrė įmonę 1900 m., kai iš pradžių tiekė dalis ir surinko kitus gamintojus, įskaitant Ford. „Dodge“ automobiliai istoriškai apėmė efektyvius automobilius , o didžiąją savo egzistavimo laiką „Dodge“ buvo „Chrysler“ vidutinės kainos prekės ženklas. Dabartinis asortimentas orientuotas į tik tris modelius – „Challenger“, „Charger“ ir visureigį „Durango“.

Mini

  • Įkurta: 1969 m

  • Steigėjas: Mini sukūrė seras Alecas Issigonis

  • Būstinė: Jungtinė Karalystė ir Nyderlandai (su BMW prekės ženklu)

„Mini“ yra britų automobilių markė, sukurta 1969 m. Pirminius kompaktiškus automobilius sukūrė novatorius seras Alecas Issigonis, gavęs iššūkį iš Leonard Lord - suprojektuoti ir pagaminti nedidelį, ekonomišką automobilį, galintį vežti keturis suaugusius žmones, ekonomiškai prieinama beveik kiekvienam.

Kai 1959 m. pasirodė pirmasis Mini, visuomenė buvo šiek tiek sutrikusi - pasaulis dar nebuvo matęs tokio automobilio. Issoginis sugebėjo sukurti dvi naujoves - ratų išstumimas iki pat kampų ir variklio pasukimas į šoną. Tai suteikė automobiliui daugiau stabilumo siauruose posūkiuose ir daugiau erdvės keleiviams viduje, tai davė daugiau erdvės kabinoje.

Issigonio automobilio išdėstymo naujovės ne tik padėjo pasiekti daugiau erdvės keleiviams, bet ir padaryti Mini išskirtinio našumo automobiliu. Ratai posūkiuose reiškė plačią kartingo laikyseną ir vikrų valdymą. O skersinis variklis išlaikė svorį virš priekinių padangų, padėdamas užtikrinti puikų balansą ir sukibimą.

Volkswagen

  • Įkurta: 1937 m

  • Steigėjas: Vokietijos darbo frontas

  • Būstinė: Volfsburgas, Vokietija

„Volkswagen“ yra pagrindinis Vokietijos automobilių gamintojas, kurį Vokietijos vyriausybė įkūrė 1937 m. Nuo „žmonių automobilio“ iki išmetamųjų teršalų skandalo galima sakyti, kad VW turi tokią istoriją kaip niekas kitas.

Dar 1930-ųjų pradžioje automobiliai buvo prabanga – dauguma vokiečių negalėjo sau leisti nieko sudėtingesnio už motociklą, ir tik vienas vokietis iš 50 turėjo automobilį. Ieškodami potencialios naujos rinkos, kai kurie automobilių gamintojai pradėjo nepriklausomus „liaudies automobilių“ projektus - siekdama masiškai gaminti žemos kainos automobilius.

1937 m. įkūrė Vokietijos darbo frontas, padedamas Ferdinando Porsche. Nors prekės ženklo pradžia kilo iš Adolfo Hitlerio idėjos, kuris tikėjosi vieną dieną nutiesti super greitkelį ir padaryti transporto priemones prieinamesnes masėms.

„Volkswagen“ idėja kilo 1933 m., kai Hitleris apsilankė Berlyno automobilių parodoje. Po to, kai jis tapo lyderiu Vokietijoje, Adolfas pakvietė Ferdinandą Porsche pradėti gaminti „liaudies automobilius“.

Šiandien „Volkswagen“ yra viena didžiausių automobilių kompanijų pasaulyje, garsėjanti begalės automobilių gamyba visame pasaulyje.

Kia

  • Įkurta: 1944 m

  • Steigėjas: Kim Chul Ho

  • Būstinė: Seulas, Pietų Korėja

„Kia“ yra seniausias Korėjos automobilių gamintojas, nors iš pradžių KIA Motors buvo žinoma kaip Kyungsung Precision Industry , gaminanti plieninius vamzdžius ir dviračių dalis. 1951 m. įmonė pagamino pirmąjį namų dviratį. Vėliau 1952 m. ji pakeitė pavadinimą į KIA Industries ir 1957 m. pradėjo gaminti automobilius, motociklus ir sunkvežimius.

Šiuo metu „Kia“ yra Pietų Korėjos automobilių kompanija, turinti klientų visame pasaulyje. Šis prekės ženklas yra antras pagal dydį automobilių gamintojas Pietų Korėjoje po bendrovės „Hyundai“. Prekės ženklas vertinamas kaip puiki vertė už mažesnę kainą, tačiau geras kainos ir kokybės santykis.

Volvo

  • Įkurta: 1927 m

  • Steigėjas: Assaras Gabrielssonas ir Gustafas Larsonas

  • Būstinė: Geteborgas, Švedija

1927metai, Švedija. Prie stalo biure sėdintys Gustafas Larsonas(buvęs kiaušinių pardavėjas) ir Assaras Gabrielssonas(mechanikos inžinierius). Tai buvo biuras su mažai paslapčių. „Tai, ko negali man pasakyti, kad visi girdėtų, taip pat gali likti nepasakyta“, – toks buvo ankstyvas šūkis ir vienas iš atviros įmonės kultūros pamatų. Taip gimė Švedijos prekės ženklas „Volvo“, kuris dėl savo įsipareigojimo užtikrinti saugumą ir stabilumą, greitai tapo gerai žinomu automobilių prekės ženklu visame pasaulyje. Pavadinimą vyrai pasirinko iš lotyniško žodžio Volvere, kuris reiškia „riedėti“ arba „riedu“. Kartu jie pasirūpino, kad „Volvo“ uždirbtų pelną jau trečius metus – iki to laiko produktų linija buvo išplėsta, įtraukiant ir sunkvežimius, ir autobusus.

Šiandien „Volvo Group“ kaip niekad akcentuoja bendradarbiavimą. „Partnerystė yra nauja lyderystė“ – tai gerai citata, kurią citavo prezidentas ir generalinis direktorius Martinas Lundstedtas. Tai vis dar atspindi kompanijos pradinę omtanke dvasią , reiškiančią rūpestį, svarstymą ir dar kartą pagalvojimą, kuri yra organizacijos esmė.

Vienas didžiausių prekės ženklo „Volvo“ tikslų yra iki 2030 m. visus savo asortimente esančius vidaus degimo variklius visiškai pakeisti elektromobiliais.

Mercedes-Benz

  • Įkurta: 1926 m

  • Steigėjas: Karlas Benzas ir Gottliebas Daimleris

  • Būstinė: Štutgartas, Vokietija

„Mercedes“ prekės ženklą iš pradžių sukūrė du mechanikai ir inžinerijai aistringi vyrai – Gottliebas Daimleris ir Karlas Benzas.

Nors abu garsūs asmenys niekada nebuvo susitikę, Daimler-Benz AG padėjo jų tapatybei susieti amžinai. O naujas verslas gimė 1926 m., kai susijungė Daimler-Motoren-Gesellschaft ir Benz & Cie.

Nors „Mercedes“ logotipas keitėsi bėgant metam, bet originalus auksinės žvaigždės logotipas buvo Gottliebo sūnų Adolfo ir Paulo idėja, kurią tėtis naudojo šeimos atvirukams žymėti. Jis taip pat atspindi „Daimler“ variklių stiprumą sausumoje, jūroje ir ore.

Tačiau kelias į sėkmę buvo kupinas nesėkmių ir sunkumų, o per visą savo istoriją „Mercedes-Benz“ buvo žinomas ne tik dėl didelio našumo automobilių. Mažai kas žino, kad Vokietijos automobilių gamintojas taip pat užsiima mada, remia mados savaites ir apdovanojimus bei bendradarbiauja su dizaineriais. „ Dirbdami su kultūros pionieriais galime sukurti unikalią prekės ženklo patirtį . Tik tokiu būdu mes tampame patikima ir autentiška jų gyvenimo pasaulio dalimi, sukuriame emocinį ryšį ir sužadiname entuziazmą sakė „Mercedes-Benz Group“ komunikacijos ir rinkodaros viceprezidentė Bettina Fetzer .

Tik keliems automobilių gamintojams pavyko išlikti šalia viršūnės tokį ilgą laiką, kaip „ Mercedes-Benz“ . Pasitelkęs išskirtines rinkodaros strategijas, Vokietijos automobilių gamintojas sugebėjo išplėsti savo klientų bazę ir tapti pasauliniu pramonės lyderiu. Per savo ilgą istoriją Mercedes-Benz tapo meistriškumo, aukštos kokybės ir naujovių sinonimu.

Cadillac

  • Įkurta: 1902 m

  • Steigėjas: Williamas Murphy, Henry M. Lelandas, Lemuelis Bowenas

  • Būstinė: Warren, Mičiganas, JAV

„Cadillac“ yra garsi automobilių įmonė, šiuo metu priklausanti „General Motors“ . Jie turi ilgą ir sudėtingą istoriją. Ne kartą keitė savininkus. Iš kokybės ženklo jie tapo nuosmukio šaltiniu ir vėl grįžo į kokybę. „Cadillac“ yra antras seniausias išlikęs „General Motors“ padalinys po „Buick“. Pavadinimas Cadillac kilęs iš Antoine'o de la Mothe Cadillac, prancūzų tyrinėtojo ir nuotykių ieškotojo, kuris 1701 m. įkūrė Detroito miestą. Cadillac herbas sukurtas remiantis de la Mothe šeimos herbu.

„Cadillac“ buvo feniksas, iškilęs iš pirmosios Henry Fordo automobilių įmonės „Henry Ford Company“ pelenų. 1902 m. kovą kilęs ginčas tarp investuotojų Lemuelio Boweno ir Williamo Murphy paskatino Fordą palikti kompaniją ir pasiimti svarbius partnerius. Bowenas ir Murphy kreipėsi į Leland ir Faulconer Manufacturing Company inžinierių Henry Lelandą, kad šis įvertintų įrangą, įrankius ir gamybos įmonę, kad būtų galima ją likviduoti. Lelandas įtikino investuotojus atgaivinti gamyklą, sukonstruodamas automobilius, kuriuose būtų naudojamas paties Leland vieno cilindro variklis. Praėjus penkiems mėnesiams po Fordo pasitraukimo, buvo įkurta Cadillac Automobile Company.

1954 m. Cadillac tapo pirmuoju automobilių gamintoju pasaulyje, kuris standartiškai montavo visus modelius su vairo stiprintuvu.

Acura

  • Įkurta - 1986 m

  • Steigėjas - Soichiro Honda

  • Būstinė - Kalifornija , Jungtinės Valstijos

1984 m. vasaris – Amerikos Honda Motor Co., Inc. paskelbė apie planus įkurti naują prabangos ir našumo padalinį JAV, kaip alternatyvą Europos importui. Acura gimė iš aistros, šurmulio ir startuolių mentaliteto. Slaptų naktinių susitikimų metu atsidavę Honda inžinieriai apibrėžė, kuo taps Acura. Mažiau nei per metus jie įsteigė atstovybes ir pakilo į viršų su dviem prabangiais klasikiniais modeliais – integra ir legend.

Chevrolet

  • Įkurta: 1911 m

  • Steigėjas: Louisas Chevrolet ir Arthuras Chevrolet

  • Būstinė: Detroitas , Mičiganas, JAV

„Chevrolet“ yra amerikiečių automobilių markė, įkurta 1911 m., o nuo 1918 m. priklausanti „General Motors“. „Chevrolet“ 1911 m. įkūrė šveicarų kilmės amerikiečių lenktynininkas Louisas Chevrolet (1878–1941) ir jo brolis Arthuras Chevrolet (1884–1946), padedamas Williamo C. Duranto. „Chevrolet“ modelių programai būdingi įprasti automobiliai už priimtiną kainą. Sportinis automobilis „Corvette“ buvo pradėtas gaminti 1953 m., o nuo tada „Corvette“ buvo naudojamas „Chevrolet“ sportinių automobilių modeliui

Ford

  • Įkurta: 1903 m.

  • Steigėjas: Henris Fordas

  • Būstinė: Dearborn, Mičiganas, JAV

„Ford Motor Company“ 1903 m. įkūrė Henry Fordas ir 11 asocijuotų investuotojų.

Amerikos automobilių gamintoja, kurianti, gaminanti, platinanti ir aptarnaujanti platų „Ford“ sunkvežimių, visureigių, automobilių ir „Lincoln“ prabangių transporto priemonių asortimentą. Ford sukėlė revoliuciją automobilių versle , įvesdamas tuomet dar negirdėtą savo transporto priemonių gamybos „surinkimo liniją“.

Jaguar

  • Įkurta: 1933 m.

  • Steigėjas: William Lyons

  • Būstinė: Whitley, Jungtinė Karalystė

„Jaguar“ įkūrėjas buvo seras Williamas Lyonas. Jo tikslas buvo sukurti pasaulinio lygio sportinius sedanus. Tai jam pavyko, Jokiam kitam automobilių gamintojui nepasisekė sukurti tiek geriausių pasaulyje prabangių sedanų. Lyons kartą pasakė: „Automobilis yra artimiausias dalykas, kurį kada nors sukursime tam, kas gyva“.

Prabangus britų prekės ženklas garsėja galingais varikliais, puikiu komfortu, vairavimo judrumu ir, žinoma, išskirtine estetika. Šie automobiliai verčia jausti dalykus. Jie yra aptakūs ir prigludę prie žemės, o tai puikiai atrodo ir padidina vairavimą, tačiau gali būti sudėtinga elegantiškai įlipti ir išlipti.

„Jaguar“ yra turbūt mažiausia automobilių kompanija, apie kurią visi girdėjo. Nepaisant to, Jaguar turi pasaulinį vardo pripažinimą, turtingą istoriją ir prekės ženklą, kuris atstovauja savo vertybėms visuose žemynuose.

„Jaguar“ DNR yra akimirksniu atpažįstama – yra neabejotinas linijos grynumas, kuris eina per visus modelius. Judrus ir galingas; aptakus ir viliojantis; pasitikintis ir instinktyvus: visos šios savybės atsispindi automobiliuose.

Jaguaras buvo pirmojo pasaulyje diskinio stabdžio kūrėjas.

1961 m. Jaguar išleido tai, kas tapo gražiausiu ir ikoniškiausiu visų laikų sportiniu automobiliu – E-Type.

Jeep

„Jeep“ yra amerikietiškų automobilių prekės ženklas, pradėtas gaminti 1943 metais. Dabartinį „Jeep“ gaminių asortimentą sudaro tik sportinės transporto priemonės ir visureigiai , bet praeityje taip pat buvo pikapų ir rodsterių. „Jeep“ gerbėjai linkę būti ištikimi. Pirkėjai teigia, kad prekės ženklas vaizduoja tvirtą esmę, kupiną nuotykių, tačiau jie patogumu nepasižymi, naudoja gan daug degalų, be to, trūksta interjero ir apdailos. Tad nuotykiai bekelėje įvairiausiuose kraštovaizdžiuose nėra skirti aukščiausios klasės patogumui.

Mitsubishi

  • Įkurta: 1917 m

  • Steigėjas: Koyata Iwasaki Mitsubishi

  • Būstinė: Tokijas, Japonija

„Mitsubishi“ veržimasis į automobilių pasaulį prasidėjo 1917 m. Laivų statybos įmonė priklausė Mitsubishi Keiretsu ir galiausiai tapo Mitsubishi Motors. Automobilis buvo pirmasis Japonijos serijinės gamybos automobilis. „Mitsubishi“ orlaivių gamybos patirtis pravertė 1975 m., kai jie patobulino eilinius keturių cilindrų variklius, atsikratydami nereikalingų vibracijų. Tai buvo įmanoma, nes jie buvo balansinių velenų pradininkai. Balansinio veleno mokslas apima vibracijų, kurias kiekvienas stūmoklis sukuria judėdamas, neutralizavimą. Sumažėjus vibracijai, efektyvumas padidėjo, todėl automobiliai važiuoja daug sklandžiau.

„Mitsubishi“ gamintojas neapsiriboja vien automobiliais, jie jau daugiau nei šimtmetį užsiima novatoriškų technologijų gamybos verslu. Ketvirtasis „Mitsubishi“ prezidentas Koyata Iwasaki tvirtai tikėjo ir rėmė tris pagrindines vertybes: įmonės socialinę atsakomybę, sąžiningumą bei pasaulinį supratimą per verslą. Ir būtent dėl ​​tokio universalaus požiūrio „Mitsubishi“ sėkmingai išplatino savo filialą 160 pasaulio šalių. „Mitsubishi“ turi įspūdingą istoriją, o Japonijos automobilių gamintojas dabar kuria sėkmingus automobilius ir taip pat įžengė į elektromobilių areną.

Land Rover

  • Įkurta: 1948 m.

  • Steigėjas: Maurice Wilksas

  • Būstinė: Jungtinė Karalystė

„Land Rover“ yra Didžiosios Britanijos, daugiausia keturiais ratais varomų , visureigių transporto priemonių prekės ženklas. 1947 m. vyriausiasis „Rover“ dizaineris Maurice'as Wilksas ir jo bendražygiai sukūrė prototipą, naudodami „Jeep“ važiuoklę ir komponentus. Pirmą kartą angliškas prekės ženklas buvo pristatytas 1948 metais. Sukurtas kaip Didžiosios Britanijos atsakymas į Jeep, Land Rover buvo tvirtas, paprastas ir galėjo važiuoti bet kur. Viskas taip išliko daugelį metų, kol 1970 m. pasirodė „Range Rover“, o tada „Land Rover“ pradėjo judėti aukštesnėje rinkoje. Dabar automobilis laikomas prabangos prekės ženklu, bet nors interjeras yra prabangus ir patogus, patikimumas dažnai nuvilia.

Alfa Romeo

  • Įkurta: 1910 m.

  • Steigėjas: Nicola Romeo ir Ugo Stella

  • Būstinė: Turinas, Pjemontas, Italija

Italų kompanija „Alfa Romeo“ yra įsikūręs Turine, Italijoje, ir gyvuoja nuo 1910 m, jau nuo 1911 metų pradėjo dalyvauja automobilių lenktynėse. Nors techninė evoliucija ir vairavimo malonumas yra įmonės siela, populiariausių automobilių sąrašuose šis automobilis dažnai lieka prie galo dėl žemo patikimumo. Nepaisant to, dizainas dvelkia itališku žavesiu ir charakteriu, pasižymi puikiu, sportiniam automobiliui būdingu valdymu ir išskirtiniu variklio garsu.

Pagrindinės automobilių dalys

Automobiliai sudaryti iš:

1. Kėbulo (rėmo)

2. Variklio

Variklis
Jūsų automobilio širdis ir siela yra vidaus degimo variklis. Variklis naudoja degalus ir juos degina, kad gautų mechaninę galią, kurią alkūninis velenas perduoda transmisijai.

3. Transmisijos

Transmisija

Perduoda variklio sukimo momentą varantiesiems ratams ir keičia šio momento dydį; keičia ratų sukimosi kryptį nekeisdama variklio sukimosi krypties.

Transmisiją sudaro:

· Sankabos; · Pavarų dėžės; · Tarpinio sujungimo; · Varančiojo tilto.

4. Važiuoklės.

Važiuoklė

Ratų sukamąjį judesį paverčia automobilio slenkamuoju judesiu.

Važiuoklę sudaro: 1. Rėmas (kėbulas); 2. Tiltai; 3. Pakaba.

5. Vairavimo ir valdymo įrenginių;

Automobilio prietaisų skydelis

Kontrolės prietaisai automobilyje rodo ar gerai veikia automobilio mechanizmai ir prietaisai.

Prietaisai:

  • Spidometras;

  • Tachometras;

  • Odometras;

  • Borto kompiuterio displėjus.

Kaip automobilis pradeda dirbti

  1. Įdėkite raktelį arba paspauskite mygtuką: daugumoje automobilių variklį užvedate įkišdami raktą į uždegimo jungiklį ir jį pasukant arba paspausdami užvedimo mygtuką.

  2. Uždegimo jungiklis arba mygtukas: į automobilio uždegimo sistemą siunčia elektrinį signalą.

  3. Akumuliatoriaus įjungimas: įjungiamas automobilio akumuliatorius, kuris yra atsakingas už elektros energijos tiekimą transporto priemonės elektros sistemoms. Jis tiekia maitinimą starterio varikliui.

  4. Starterio variklio įjungimas: kai pasukate raktelį arba paspaudžiate paleidimo mygtuką, starterio variklis susijungia su variklio smagračiu. Smagratis yra prijungtas prie variklio alkūninio veleno.

  5. Variklio sukimas: Starterio variklis suka variklio alkūninį veleną, kuris pradeda sukti vidinius variklio komponentus, įskaitant stūmoklius ir skirstomąjį veleną.

  6. Degalų įpurškimas: Kai variklis sukasi, įsijungia degalų sistema, tiekdama degalus į variklio cilindrus.

  7. Oro įsiurbimas: tuo pačiu metu variklis įsiurbia orą per oro filtrą ir įsiurbimo sistemą. Oras susimaišo su degalais cilindruose degimui.

  8. Kibirkštinis uždegimas: Benzininiame variklyje uždegimo žvakės įžiebia tiksliai tuo momentu, kai oro ir degalų mišinys kiekviename cilindre suspaudžiamas kylančio stūmoklio. Ši kibirkštis uždega mišinį, sukeldama kontroliuojamą sprogimą.

  9. Suspaudimas ir galios eiga: užsidegęs oro ir degalų mišinys greitai plečiasi, sukurdamas slėgį, kuris stumia stūmoklį žemyn cilindru. Tai galios smūgis, generuojantis mechaninę energiją.

  10. Alkūninio veleno sukimasis: energija iš galios eigos perduodama alkūniniam velenui, kuris sukasi.

  11. Išmetimo sistema: Degimo metu susidarančios išmetamosios dujos pašalinamos iš variklio per išmetimo kolektorių ir išmetimo vamzdžius, o galiausiai išeina per išmetimo vamzdį.

  12. Transmisijos įjungimas: jei automobilyje yra automatinė pavarų dėžė, ji įsijungia, kai perjungiate „D“ pavarą, todėl variklio galia gali būti perduodama ratams. Mechaninėje pavarų dėžėje vairuotojas įjungia sankabą, kad sujungtų variklį su transmisija.

  13. Ratai ir pavara: variklio galia per transmisiją ir pavaros velenus perduodama ratams. Tai leidžia automobiliui judėti pirmyn arba atgal.

  14. Stabdžiai ir vairavimas: galite valdyti automobilio greitį ir kryptį naudodami stabdžius ir vairavimo sistemą. Hidraulinės arba elektroninės sistemos leidžia prireikus sustoti, sulėtinti greitį arba pakeisti kryptį.

  15. Elektros sistemos: kitas automobilio elektros sistemas, tokias kaip žibintai, klimato kontrolė ir pramogų sistema, galima įjungti ir valdyti automobiliui važiuojant.

Kaip kuriami automobiliai

Nuo įdėjos iki dizaino ant popieriaus iki automobilio parodoje, gali praeiti net 3-4 metai. Žemiau pateikiamas automobilio kurimo procesas nuo pradžios iki pabaigos.

Viskas prasideda nuo idėjos popieriuje, bet ne visada idėja virsta realybe. Pats automobilio dizainas gali būti iš esmės pakeistas bet kuriame proceso taške. Nėra įstatymo, kad procesas turi trukti 3 metus, kartais viskas įvyksta daug greičiau, o kartais viskas užtrunka ir dar ilgiau nei 3 metai. Tačiau apskritai yra keletas žingsnių, kuriuos dizainas turi atlikti prieš tapdamas parodų salėje paruošta transporto priemone.

Pirmas žingsnis – žvilgsnis į ateitį. Visas procesas prasideda nuo žvilgsnio į ateitį ir tendencijų nustatymo. Pirma, reikia suprasti būsimą transporto priemonę ir kontekstą, kuriame ji bus vairuojama. Dizaineriai turi iš anksto suprasti, kas rytojaus pasaulyje bus laikoma šiuolaikiška ir pažangiausia – ir kaip iki to laiko galėjo pasikeisti klientų poreikiai.

Dizaineriai semiasi įkvėpimo iš įvairiausių šaltinių – nuo ​​mados ir architektūros visame pasaulyje iki gamtos. Tačiau jie taip pat gali pasisemti idėjų iš gamyklos pažangių komandos itin slaptų transporto priemonių projektų ir koncepcinių automobilių.

Antras žingsnis – piešimas/atvaizdas. Kasmet automobilių gamintojams pateikiami tūkstančiai projektų ir tik vienas ar du iš jų galiausiai gali pamatyti salono grindis. Viskas prasideda nuo dizainerio sukurto eskizo. Eskizas gali būti asmeninė idėja, kvietimas teikti projektus iš visos įmonės studijų ir rečiau laisvai samdomi dizaineriai atneša idėja įmonei apsvarstyti.

Mes, dizaineriai, daug dirbame prie kompiuterių, tačiau svarbiausi mūsų įrankiai vis tiek yra rankos ir akys - Anders Thøgersen(BMW eksterjero dizaineris)

Trečias žingsnis – menas susitinka su realybe. Pradinė projektavimo koncepcija keičiama atsižvelgiant į variklio prieinamumą, pavaros išdėstymą ir kitus saugos reikalavimus. Čia dažniausiai įvyksta dauguma esminių dizaino pakeitimų. Šiame punkte menas susitinka su realybe, bandoma surasti kompromisai. Šiuo metu automobilis vis dar yra popieriuje, tačiau bus atliktas keletą pakeitimų ir brėžinių, kol bus patenkinti bendrieji inžineriniai poreikiai.

Ketvirtas žingsnis – skaitmeniniai modeliai. Šiame etape projektavimo procesas persikelia į naujausias skaitmenines technologijas. Iš dvimačių eskizų CAS (kompiuterinis stilius) dizaineriai sukuria virtualią trimatę transporto priemonę. Be kita ko, jie naudoja virtualią realybę.

Penktas žingsnis – molio modeliai. Sėkmingai atranką baigę dizaineriai naudojantis juodraščiais sukuria fizinį, molinį modelį – dažniausiai rankomis. Dažnai yra svarstomos kelios dizaino koncepcijos versijos, todėl gali būti gaminamas daugiau nei vienas molinis modelis. Molio modeliai paprastai yra mažesni nei viso dydžio, kad būtų sutaupyta laiko. Kai molio modelis yra paruoštas, dizaineriai suvynioja jį į specialią lakštą, imituojančią automobilio dažų efektą. Tai leidžia įvertinti molio modelio linijas, paviršius ir proporcijas skirtingomis apšvietimo sąlygomis. Modeliui reikia maždaug vieno mėnesio, kad pasiektų norimą tobulumo lygį. Tada jis pereina į kitą sprendimų priėmimo proceso etapą. Maždaug prieš dvejus metus iki transporto priemonės gamybos, valdyba išrenka nugalėtoją iš dviejų likusių automobilių konstrukcijų.

Šeštas žingsnis – vidinis vaizdas. Šiame žingsnyje yra kuriamas automobilio interjero dizaino brėžinys. Interjero dizaineriai eskizuoja ir tobulina savo modelius tuo pačiu metu kaip ir išorės dizaineriai. Šiame procese jie taip pat dirba su moliu. Šiame procese naudojamos virtualios realybės technologijos, kurios leidžia apžvelgti virtualų automobilio saloną taip, lyg jame sėdėtumėte.

Pasirenkamos spalvos, medžiagos ir kt. Dizaineriai pradeda nagrinėti šimtus (netgi tūkstančius) galimų dažų, apdailos spalvų, audinių, plastiko, aksesuarų ir tt variantų.

Parenkami prietaisų skydelio ir vairuotojo valdymo elementai. Be apdailos ir spalvų pasirinkimų, detalūs interjero modeliai taip pat naudojami vairuotojo valdikliams ir prietaisų skydelio ekranams bei dizainui koreguoti ir patobulinti.

Medžiagų bandymas ir tobulinimas. Galutiniai pasirinkimai dar nėra visiškai galutiniai, nes jie turi atlaikyti laiką ir atlikti testus, kad įsitikintų, jog jie nebus trapūs arba per greitai neišbluks. Karštis ir šaltis, tiesioginiai saulės spinduliai, naudojimas rankomis ir pan. parodys, ar medžiaga atlaikys kasdienį naudojimą. Šie bandymai atliekami laboratorijose, kuriose naudojami realūs modeliai, pagaminti iš aptariamų medžiagų. Jie bus dedami po šilumos lempomis, nepaliaujamai trinami robotinėmis „rankomis“, daužomi robotų rankomis, kad imituotų žmogaus naudojimą, šildomi ir vėsinami. Jei bandymai pasitvirtins, bus liekama prie išbandyto dizaino, bet jei nepavyks, bus rastas kitas variantas.

Galutinis modeliavimas, kai interjeras ir išorė yra derinami. Be kompiuterio, iki šiol automobilis niekada nebuvo vientisas. Dizaineriai ir inžinieriai dabar gali pažvelgti į fizinį automobilio modelį, visą jo vidų ir išorę.

Suteiktas modelio patvirtinimas. Vadovybė dabar galutinai patvirtina transporto priemonę. Šiuo proceso metu rinkodaros rolė labai svarbi.

Septintas ir paskutinis žingsnis - baigta galutinė inžinerinė ir gamybos koncepcija, pradedama gamyba. Galutinis transporto priemonės gamybos procesas išdėstytas ir suplanuotas realiomis sąlygomis, kad būtų suplanuoti konstravimo etapai nuo pliko rėmo iki baigto automobilio ir sukonstruoti jai reikalingi gamykliniai įrankiai.

Automobilio prietaisų skydelio įspėjamųjų signalų vadovas

Kokie populiariausi įspėjamieji signalai. Ką jie reiškia. Kaip elgtis signalui atsiradus. Kaip sumažinti riziką to išvengti ateityje.

Jūsų prietaisų skydelyje užsidega daugybė simbolių kiekvieną kartą užvedus automobilį, bet ką jie reiškia ir kada reiktų sunerimti?

Kai kurios prietaisų skydelio įspėjamosios lemputės gali nurodyti potencialiai neatidėliotiną problemą, pvz., variklio valdymo lemputė, variklio temperatūros įspėjamoji lemputė arba alyvos slėgio įspėjamoji lemputė, bet ne kiekviena lemputė rodo rimtą mechaninę problemą.

Dauguma prietaisų skydelio įspėjamųjų lempučių turėtų trumpam užsidegti, kai įjungiate automobilį, kad galėtumėte patikrinti, ar jos veikia, tačiau dauguma jų turėtų išnykti po kelių sekundžių, kai variklis veikia.

Automobilio prietaisų skydelio įspėjamieji žibintai yra koduojami spalvomis, atsižvelgiant į jų skubumą. Mėlyna ir žalia įspėjamoji lemputė paprastai yra mažiausiai skubios, o geltona/oranžinė arba raudonos spalvos įspėjamieji žibintai yra rimtesnės problemos pasekmės. Nekreipiant dėmesio į tai problema gali pablogėti ir padaryti daugiau žalos jūsų automobiliui. Geriausia sustoti, kai tik tai saugu , išjunkti variklį, tada prieš tęsdami kelionę patikrinkite automobilio vadovą.

Kai kurios įspėjamosios lemputės naudojamos siekiant atkreipti jūsų dėmesį į ką nors mažiau rimto, pvz., netinkamai uždarytas dureles, arba pranešti, kad netrukus reikės įsipilti degalų. Šiuolaikiniuose hibridiniuose ir elektriniuose automobiliuose kuriuose nesigirdi variklio triukšmo trūkumas, naudojama įspėjamoji lemputė, pranešanti, kad jūsų automobilis įjungtas ir pasiruošęs važiuoti.

Dauguma automobilių įspėjamųjų žibintų yra universalūs visų markių ir modelių automobiliams, todėl juos lengviau atpažinti. Tačiau jų vieta prietaisų skydelyje arba aplink jį gali skirtis, todėl vis tiek rekomenduojame pažvelgti į savo automobilio vadovą, kad dar kartą patikrintumėte, ką jie reiškia. Šiame vadove pateiksime dažniausiai pasitaikančias ir svarbiausias prietaisų skydelio įspėjamąsias lemputes, su kuriomis galite susidurti savo automobilyje.

Variklio įspėjamoji lemputė:

Pradėsime nuo blogiausio. Paprastai šis įspėjimas yra variklio silueto pavidalu, nors kartais dar sunkiau praleisti didžiosiomis raidėmis užrašytą pranešimą „CHECK ENGINE“. Jei šis įspėjimas užsidega, labai svarbu patikrinti automobilį, nes jis įspėja apie galimą variklio problemą. Nors atrodo baisiausia, ši lemputė yra viena dviprasmiškiausių, nes ji susijusi su bet kuo, kas susiję su automobilio varikliu ir išmetamųjų teršalų sistema.

Priežastys dėl kurių gali užsidegti variklio įspėjamoji lemputė:

-vidinė variklio problema;

-sugedusi uždegimo žvakė, uždegimo žvakių laidai arba uždegimo ritės;

-neveikiantis deguonies jutiklis;

-netinkamai prigludęs dujų dangtelis;

-pažeistas masės oro srauto jutiklis.

Ką daryti užsidegus variklio įspėjamajai lemputei:

Jei užkūrus variklį lemputė nepradingsta ir girdimi keisti garsai ar netvarkingas variklio darbas, nedelsdami gesinkite mašiną ir toliau nebevažiuokite. Tai reiškia, kad yra daug rimtesnė problema, galinti visam laikui sugadinti automobilio variklį.

Keletas patarimų:

· Reguliariai keiskite alyvą.

· Reguliariai keiskite kuro filtrą.

· Tikrinkite aušinimo skysčio lygį.

· Pildykite dujų baką, kol lygis nėra per žemas.

Alyvos slėgio įspėjamoji lemputė:

Alyvos įspėjamoji lemputė yra viena iš rimčiausių, todėl ji yra raudona. Alyvos slėgį sukuria alyvos siurblys, palaikantis variklio alyvos cirkuliaciją, ir alyvos kiekis variklyje.

Priežastys dėl kurių gali užsidegti alyvos slėgio įspėjamoji lemputė:

-per mažai (ar net per daug) alyvos;

-nuotėkis;

-sugedęs alyvos siurblys;

-užsikimšęs alyvos filtras

-prastas alyvos slėgio jutiklis

-sugedę laidai.

Ką daryti užsidegus alyvos slėgio įspėjamajai lemputei:

Nedelsdami išjunkite variklį ir skaitykite vadovą. Jums gali tekti tiesiog papildyti alyvą, kad lemputė užgestų (patikrinti variklio alyvos lygį yra gana paprasta, tiesiog reikia atidaryti automobilio kapotą ir rasti matuoklį išjungus variklį, ištraukite matuoklį iš variklio ir nuvalykite alyvą nuo jo galo, tada įkiškite matuoklį atgal į jį ir vėl ištraukite. Matuoklis parodys ar alyvos yra mažai) jei lemputė lieka įjungta, gali kilti daug rimtesnė problema, kurią reikia ištirti autoservise.

Keletas patarimų - keiskite alyvą ir filtrą tinkamais intervalais. Taip pat naudokite aukštos kokybės tepalus, įskaitant tinkamą klampos klasę ir atitinkamą kokybės standartą. Būtinai periodiškai tikrinkite alyvos lygį ir apžiūrėkite variklį (ir garažo grindis), ar nėra nuotėkio. Nevairuokite automobilio, jei slėgio jutiklis įjungtas ir nežinote, kokia yra problema.

Variklio temperatūros įspėjamoji lemputė:

Taip pat žinoma kaip aušinimo skysčio temperatūros įspėjamoji lemputė. Ši įspėjamoji lemputė reiškia, kad jūsų variklis dirba aukštoje temperatūroje arba yra galimybė, kad variklis tuoj perkais. Jei jūsų automobilio aušinimo sistema veikia tinkamai, su tokia problema nesusidursite. Dėl aušinimo sistemos problemos arba per mažai aušinimo skysčio variklis gali perkaisti, o tai gali sukelti rimtų ir kartais neatitaisomų žalų jūsų varikliui.

Priežastys dėl kurių variklis gali perkaisti:

-automobilio aušinimo skystis nuteka, jo yra per mažai arba išvis nėra;

-aušinimo sistema sugedo;

-sugedęs vandens siurblys;

-sugedęs radiatorius;

-per mažai variklio alyvos.

Ką daryti užsidegus variklio temperatūros įspėjamajai lemputei:

Kai užsidega temperatūros įspėjamoji lemputė, sustokite šalikelėje, išjunkite variklį ir palaukite, kol viskas atvės. Jokiu būdu netikrinkite aušinimo skysčio lygio varikliui esant karštam.

Keletas patarimų kaip galite sumažinti riziką, kad automobilio variklis perkais - nuosekliai tikrinkite savo automobilio aušinimo skysčio lygį, per daug nenaudokite automobilio oro kondicionieriaus itin karštomis dienomis, laikykite papildomą butelį naujo antifrizo ir galoną vandens.

Akumuliatoriaus įkrovimo įspėjamoji lemputė:

Įspėjamas signalas rodo, kad automobilio įkrovimo sistemoje trūksta galios arba yra netinkamai įkraunamas. Tai dažniausiai reiškia problemą su pačia baterija arba generatoriumi. Įkrovimo sistemos įspėjamoji lemputė turėtų pasirodyti kelioms sekundėms, kai užvedate automobilį, bet jei lemputė nedingsta tai signalizuoja apie problemą. Kiti sugedusio akumuliatoriaus požymiai gali būti blankūs priekiniai žibintai arba variklis, kuris nenoriai užsiveda. Tai ypač aktualu naktį, nes sugedus akumuliatoriui gali sugesti priekiniai žibintai, tačiau negaunant elektros energijos akumuliatoriui ar įkrovimo sistemai gali sugesti vairo stiprintuvas, stabdžių stiprintuvai arba nustoti veikti pats variklis.

Priežastys dėl kurių akumuliatoriaus lemputė gali užsidegti:

-blogas arba senas akumuliatorius;

- automobilio įkrovimo sistemai trūksta energijos arba ji kraunasi netinkamai;

-sugedo generatorius;

-laidų problema.

Ką daryti užsidegus akumuliatoriaus įkrovimo įspėjamajai lemputei:

Važiuoti galima, tačiau tai nerekomenduojama. Pirmiausia turite patikrinti ir išvalyti visas rūdis, o tada priveržti atsilaisvinusius akumuliatoriaus laidus. Jei automobilio akumuliatoriaus lemputė vis dar dega, tai gali būti mechaninė problema, kurią išspręsti palikite automobilio mechanikui.

Stabdžių sistemos įspėjamoji lemputė

Mums visiems patinka kalbėti apie tai, kaip greitai automobilis įsibėgėja nuo nulio iki 100km per valandą. Tačiau viskas gali pablogėti, jei transporto priemonė greitai ir kontroliuojamai nesustoja, kai įjungiami stabdžiai. Šis simbolis gali tiesiog rodyti, kad šiuo metu įjungtas rankinis arba stovėjimo stabdys, tai priminimas, kad prieš bandydami vairuoti turėtumėte jį išjungti. Jei lemputė vis dar dega atjungus rankinį stabdį, tai gali reikšti rimtesnę problemą.

Priežastys dėl kurių gali įsijungti stabdžių sistemos įspėjamoji lemputė:

- mažas stabdžių skysčio lygis;

-dėl nuotėkio skysčio lygis pagrindiniame cilindre yra pavojingai žemas kur nors stabdžių sistemoje;

-susidėvėjusios stabdžių trinkelės;

-stabdžių antiblokavimo sistemos (ABS) problema.

Ką daryti užsidegus stabdžių sistemos įspėjamajai lemputei:

Gali būti, kad stabdžių skysčio lygis per žemas ir jį tiesiog reikia papildyti, arba sugedo stabdžių trinkelių susidėvėjimo jutiklis. Tačiau tai gali būti ir rimtesnė stabdžių sistemos problema. Nors negalite rizikuoti nei vienu, nei kitu atveju, tačiau jei paspaudus pedalas jaučiasi keblis arba nugrimzta iki pat grindų, nesunku pasakyti, kad įvyko rimta problema ir automobilio tikrai nereikėtų važiuoti toliau. Nepanikuokite, jūsų automobilyje yra daugiau nei viena hidraulinių stabdžių sistema, todėl saugiai sustokite ir nutempkite automobilį į namus arba pas patikimą asmenį mechaniką. Stabdžiai yra svarbiausia jūsų transporto priemonės saugos priemonė, todėl nevairuokite automobilio, jei stabdžiai neveikia tinkamai.

Keletas patarimų - tikrinkite ir palaikykite rekomenduojamą stabdžių skysčio lygį, keiskite stabdžių skystį, tikrinkite savo automobilio stabdžių trinkeles ir, jei reikia, atnaujinkite arba pakeiskite jas, tinkamai stabdykite leisdamiesi.

Stabdžių antiblokavimo sistemos (ABS) įspėjamoji lemputė

Kai staigiai arba stipriai stabdote, pavyzdžiui, slidžiame kelyje, ABS pulsuoja stabdžius, kad jūsų ratai neužsiblokuotų. Jei užsidega ABS įspėjamoji lemputė, tai reiškia, kad sistemoje kažkas negerai.

Ką daryti užsidegus stabdžių antiblokavimo sistemos (ABS) įspėjamajai lemputei:

Kadangi tai tokia svarbi saugos funkcija, svarbu, kad mechanikas kuo greičiau diagnozuotų problemą.

Transmisijos temperatūros įspėjamoji lemputė

Šis simbolis reiškia, kad transmisija gali perkaisti.

Priežastys dėl kurių gali įsijungti transmisijos temperatūros įspėjamoji lemputė:

-mažas transmisijos skysčio kiekis;

-susidėvėjusios transmisijos dalys;

-sunkus vilkimas.

Ką daryti užsidegus stabdžių transmisijos temperatūros įspėjamajai lemputei:

Pasitraukite į šalikėle, kai tik tai bus saugu, ir išjunkite transporto priemonę. Prieš bandydami vėl važiuoti, palaukite, kol automobilis atvės, ir kuo greičiau nuvykite į autoservisą arba geriausia būtų kviestis vilkiką.

Kiti mažiau svarbūs perspėjimai

Mažo degalų kiekio įspėjamoji lemputė

Nėra vienodo skaičiaus kiek visi automobiliai gali nuvažiuoti įsijungus perspėjimo lemputei, bet bendra taisyklė yra nuo 50 iki 90 kilometrų.

Padangų slėgio jutiklio įspėjimas

Šis įspėjimas svarbus, nes žemas padangų slėgis gali neigiamai paveikti stabdymą ir posūkius, o staigus slėgio kritimas gali sukelti pavojingą sprogimą dideliu greičiu. Jei TPMS sistema įspėja apie žemą slėgį, turėsite patikrinti ir pripūsti padangą. Jei jis turi akivaizdų pradūrimą, turėsite pakeisti ratą arba naudoti pradūrimo taisymo rinkinį.

Traukos kontrolės įspėjamoji lemputė

Ši automobilio traukos kontrolės įspėjamoji lemputė atsiranda, kai ratai praranda sukibimą, dažniausiai lyjant ar sningant.

Pakaitinimo žvakių įspėjamoji lemputė (tik dyzeliniams varikliams)

Šis simbolis rodo, kad kažkas negerai su pakaitinimo žvakėmis arba juos valdančiomis sistemomis ir kompiuteriais. Problemos dėl pakaitinimo žvakių gali sukelti ankstyvą ir (arba) vėlyvą degimą. Dėl to jūsų variklis neveiks taip sklandžiai ar efektyviai, kaip turėtų.

Oro pagalvių indikatoriaus lemputė

Oro pagalvės įspėjamoji lemputė signalizuoja, kad kažkas negerai su viena iš jūsų oro pagalvių arba visa oro pagalvių sistema. Nedelsdami turėtumėte patikrinti savo automobilį autoservize. Jūsų automobilio oro pagalvės saugo jus nelaimingų atsitikimų metu, todėl svarbu įsitikinti, kad jos tinkamai veikia.

Vairo užraktas

Indikacinė lemputė reiškia, kad jūsų vairas užrakintas ir jo negalima pajudinti. Norėdami išjungti vairo užraktą, įkiškite raktelį į uždegimo spynelę ir pasukite jį bent į pirmąją padėtį, sukdami vairą bet kuria kryptimi. Spustelėkite

Priekabos vilkties kablio įspėjimas

Indikacinės lemputės reiškia, kad vilkimo kablys atrakintas arba kad yra problemų su apšvietimo sistema. Spustelėkite

Traukos kontrolės lemputė

Indikacinė lemputė užsidega, kai įjungiama transporto priemonės TCS (traukos kontrolės sistema). Spustelėkite

Greitai aptarnaujama transporto priemonė

Indikacinė lemputė užsidega, kai transporto priemonės važiuoklės sistemose, pvz., stabdžių antiblokavimo (ABS), traukos kontrolės (TCS) sistemoje, elektroninėje pakabos sistemoje arba stabdžių hidraulinėje sistemoje, yra gedimas. Spustelėkite

Saugumo įspėjimas

Indikacinė lemputė akimirksniu užsidegs, jei uždegimo jungiklis bus užrakintas, o norint iš naujo paleisti, reikės tinkamo atsakiklio turinčio rakto. Jei lemputė matoma, kai transporto priemonė įjungta, tai paprastai rodo apsaugos sistemos gedimą. Spustelėkite

Šoninė oro pagalvė

Indikacinė lemputė reiškia šoninės oro pagalvės gedimą. Spustelėkite

Sumažėjusios galios įspėjimas

Indikatoriaus lemputė reiškia, kad variklio kompiuterio variklio galia yra ribota. Spustelėkite

Saugos diržo indikatorius

Indikacinė lemputė reiškia, kad transporto priemonės keleiviui neprisisegtas saugos diržas. Spustelėkite

Paspauskite sankabos pedalą

Indikatorius, skirtas stumti sankabą. Spustelėkite

Galios pavaros gedimas

Indikacinė lemputė užsidega, kai aptinkamas jėgos pavaros arba AWD gedimas. Kuo greičiau susisiekite su savo mechaniku. Spustelėkite

Vairo stiprintuvo įspėjamoji lemputė

Indikacinė lemputė užsidega, jei kyla problemų dėl vairo stiprintuvo sistemos, ir bus išjungta, kol bus ištaisyta. Spustelėkite

Paspauskite stabdžių pedalą

Stabdžių pedalo spaudimo indikatorius. Spustelėkite

Stovėjimo stabdžio lemputė

Indikacinė lemputė reiškia, kad įjungtas stovėjimo stabdys. Spustelėkite

Overdrive Light

Indikacinė lemputė reiškia, kad automobilio greitaveikos sistema buvo išjungta rankiniu būdu. Spustelėkite

Alyvos keitimo priminimas

Indikatoriaus lemputė reiškia, kad pasibaigė alyvos naudojimo laikas. Spustelėkite

Pagrindinė įspėjamoji lemputė

Indikatoriaus lemputė paprastai kartu su kita įspėjamoji lempute ir rodo, kad buvo aptikta viena ar daugiau įspėjimo sistemų. Spustelėkite

Įspėjamoji informacinė lemputė

Indikatoriaus lemputė užsidegs, kai informaciniame ekrane bus išsaugotas naujas pranešimas. Priklausomai nuo pranešimo sunkumo, jis bus raudonos arba gintarinės spalvos ir degs tol, kol bus pašalinta pranešimo priežastis. Spustelėkite

Apledėjusio kelio įspėjamoji lemputė

Indikacinė lemputė užsidega, kai lauko oras pradeda pasiekti nulio temperatūrą, maždaug 35 °F arba 3 °C. Spustelėkite

Dujų/kuro dangtelis

Indikacinė lemputė užsidega, jei dujų / degalų dangtelis nėra tinkamai priveržtas. Spustelėkite

ESP gedimas / traukos kontrolės gedimas

Indikacinė lemputė reiškia, kad yra problemų su automobilio traukos kontrole. Spustelėkite

Elektrinis stovėjimo stabdys

Indikacinė lemputė užsidega, kai sugenda elektrinis stovėjimo stabdys. Spustelėkite

Atstumo įspėjimas

Indikacinė lemputė reiškia, kad priekyje esanti transporto priemonė yra per arti arba per greitai privažiuojama, arba kad važiavimo kryptimi yra nejudanti kliūtis. Spustelėkite

Užsikimšęs oro filtras

Indikacinė lemputė užsidega, kai sumažėja oro srautas į variklį. Pakeiskite arba patikrinkite oro filtrą. Spustelėkite

Vaikų saugos užraktas

Indikacinė lemputė reiškia, kad įjungtas vaikų saugos užraktas. Spustelėkite

Patikrinkite variklio arba gedimo indikatoriaus lemputę (MIL)

Indikacinė lemputė užsidega kiekvieną kartą, kai įjungiamas variklis, kad būtų patikrinta lemputė. Jei lemputė ir toliau šviečia, automobilio diagnostikos sistemos aptiko gedimą, kurį reikia ištirti. Spustelėkite

Katalizatoriaus įspėjimas

Indikacinė lemputė reiškia, kad katalizinis konverteris perkaista arba neveikia taip, kaip numatyta. Spustelėkite

Stabdžių skystis

Indikacinė lemputė reiškia, kad žemas stabdžių skysčio lygis. Spustelėkite

Stabdžių trinkelių įspėjimas

Indikacinė lemputė reiškia, kad stabdžių trinkelės yra susidėvėjusios. Spustelėkite

Stabdžių žibintų įspėjimas

Indikacinė lemputė reiškia, kad sugedusi išorinė stabdžių lemputė. Patikrinkite visų išorinių stabdžių lempučių veikimą. Spustelėkite

Automatinės pavarų dėžės įspėjimas

Indikacinė lemputė reiškia, kad yra pavarų dėžės / transmisijos gedimas. Spustelėkite

Stabdžių antiblokavimo sistema (ABS)

Indikacinė lemputė reiškia, kad gali būti ABS sistemos gedimas. Spustelėkite

Visų ratų pavara (AWD / 4WD)

Indikacinė lemputė užsidega, kai sutrinka 4WD sistema. Spustelėkite

Oro pagalvių indikatorius

Indikacinė lemputė užsidega, kai priekinė oro pagalvė yra išjungta. Jei ši lemputė užsidega arba mirksi, yra oro pagalvės arba saugos diržų sistemos gedimas. Spustelėkite

Oro pagalvė išjungta

Indikacinė lemputė užsidega, kai yra galinio spoilerio sistemos gedimas. Spustelėkite

Adaptyvūs pakabos amortizatoriai

Indikacinė lemputė reiškia, kad reikia susisiekti su įgaliotuoju remontininku. Spustelėkite

4 ratų pavaros (4WD) LOCK indikatoriaus lemputė

Indikatoriaus lemputė reiškia, kad automobilio 4WD užrakto režimas yra įjungtas. Spustelėkite

Oro pakaba

Indikatoriaus lemputė reiškia, kad iškilo oro pakabos maišelių problema, greičiausiai dėl nuotėkio ar pripūtimo. Spustelėkite

Artimųjų šviesų indikatorius

Indikacinė lemputė reiškia, kad įjungtos transporto priemonės artimosios šviesos. Spustelėkite

Išjungta lemputė

Indikacinė lemputė reiškia, kad transporto priemonėje yra netinkamai veikianti išorinė lemputė. Spustelėkite

Tolimųjų šviesų šviesos indikatorius

Indikacinė lemputė reiškia, kad įjungtos jūsų automobilio tolimųjų šviesų žibintai arba jei naudojama tolimųjų šviesų blykstės funkcija. Spustelėkite

Priekinių žibintų nuotolio valdymas

Indikacinė lemputė užsidega, jei aptinkama priekinių žibintų diapazono valdymo sistemos problema. Spustelėkite

Priekiniai rūko žibintai

Indikacinė lemputė reiškia, kad įjungti priekiniai rūko žibintai. Spustelėkite

Išorinio apšvietimo gedimas

Indikacinė lemputė reiškia, kad bet kokia jūsų automobilio išorinė lemputė neveikia. Spustelėkite

Automatinės tolimosios šviesos

Indikacinė lemputė reiškia, kad automatinė tolimųjų šviesų sistema įjungė priekinius tolimųjų šviesų žibintus. Spustelėkite

Adaptyvaus apšvietimo sistema

Indikacinė lemputė užsidegs, kai įjungiami prisitaikantys priekiniai žibintai. Spustelėkite

Šoninės šviesos indikatorius

Indikacinė lemputė užsidegs, kai bus naudojami įprasti priekiniai žibintai. Spustelėkite

Įjungti galiniai rūko žibintai

Indikacinė lemputė reiškia, kad įjungti galiniai rūko žibintai. Spustelėkite

Lietaus ir šviesos jutiklis

Indikatoriaus lemputė reiškia, kad yra problemų su jutiklių sistema. Valytuvai ir šviesos neveiks automatiškai. Spustelėkite

Priekinio stiklo atšildymas

Indikacinė lemputė reiškia, kad veikia langų atitirpinimas. Spustelėkite

Skalbimo skysčio priminimas

Indikacinė lemputė rodo, ar priekinio stiklo plovimo skysčio bakelis beveik tuščias. Užpildykite plovimo skysčio rezervuarą. Spustelėkite

Galinio lango atitirpinimas

Indikacinė lemputė reiškia, kad veikia galinio lango atitirpinimas. Spustelėkite

Žemas kuro lygis

Indikacinė lemputė reiškia, kad automobiliui baigiasi degalai ir netrukus jį reikės papildyti. Spustelėkite

Rakto nėra automobilyje

Indikacinė lemputė reiškia, kad raktelio automobilyje nėra. Spustelėkite

Atidarytas gaubtas / variklio dangtis

Indikacinė lemputė reiškia, kad automobilio gaubtas nėra tinkamai uždarytas. Spustelėkite

Įjungti pavojaus žibintai

Indikacinė lemputė reiškia, kad įjungtos avarinės šviesos. Spustelėkite

Ventiliatorius

Indikacinė lemputė reiškia, kad veikia vidinė ventiliacija / ventiliatorius. Spustelėkite

Durys praviros

Indikacinė lemputė užsidega, kai vienos ar kelios automobilio durys nėra tinkamai uždarytos. Spustelėkite

Krypties/signalo indikatoriai

Indikacinė lemputė reiškia, kad įjungtas vienas iš posūkio signalų (kairysis arba dešinysis). Spustelėkite

Automobilis ant rampos

Indikacinė lemputė reiškia, kad transporto priemonė stovi ant rampos/domkrato sistemos. Spustelėkite

Recirkuliuotas salono oras

Indikacinė lemputė reiškia, kad transporto priemonės vėdinimo sistema recirkuliuoja orą iš transporto priemonės vidaus, tinka, kai lauke ypač šalta. Spustelėkite

Įspėjimas apie galinį spoilerį

Indikacinė lemputė užsidega, kai yra galinio spoilerio sistemos gedimas. Spustelėkite

Parkavimas su „Park Assist Pilot“.

Indikacinė lemputė reiškia, kad PAP (Park Assist Pilot) suaktyvintas. Spustelėkite

Įspėjimas apie nukrypimą nuo eismo juostos

Indikacinė lemputė reiškia, kad transporto priemonė išvažiuoja iš esamos eismo juostos be signalizacijos. Spustelėkite

Lane Assist

Indikacinė lemputė užsidega, kai įjungiama pagalbinė eismo juostos sistema ir galima aptikti kelio ženklinimą. Spustelėkite

Rakto pultelio baterija senka

Indikacinė lemputė informuoja, kada reikia pakeisti ir pakeisti rakto pultelio bateriją, kad galėtumėte toliau naudoti nuotolinio valdymo pultą. Spustelėkite

Uždegimo jungiklio įspėjimas

Indikatoriaus lemputė reiškia, kad kilo problema su uždegimo sistema arba automobilio rakteliu. Tai gali būti dėl gedimo arba susidėvėjusio rakto. Spustelėkite

Nusileidimo nuo kalno valdymas

Indikacinė lemputė užsidega, kai sistema įjungiama, ir padeda išlaikyti tam tikrą greitį važiuojant nuo kalno. Spustelėkite

Įspėjimas apie susidūrimą iš priekio

Indikacinė lemputė užsidega, kai aptinkamas galimas susidūrimas. Spustelėkite

Ekologiško vairavimo indikatorius

Indikacinė lemputė užsidegs, kai bus suaktyvinta Eco funkcija. Spustelėkite

Kruizo kontrolė

Indikacinė lemputė reiškia, kad pastovaus greičio palaikymo sistema suaktyvinta. Spustelėkite

Kabrioleto stogo įspėjamoji lemputė

Indikacinė lemputė užsidegs, kai stogas atidaromas arba uždaromas. Jei lemputė dega nuolat, stogas nėra visiškai atidarytas arba sistemoje yra gedimas. Spustelėkite

Stabdžių laikymo indikatoriaus lemputė

Indikacinė lemputė reiškia, kad stabdžių laikymo sistema veikia tinkamai. Spustelėkite

Aklosios zonos indikatoriaus lemputė

Indikacinė lemputė įsijungia, kai aklojoje zonoje aptinkama transporto priemonė arba kliūtis. Spustelėkite

Automatinis priekinio stiklo valymas

Indikacinė lemputė reiškia, kad priekinio stiklo valytuvai veikia automatiniu režimu. Spustelėkite

Automatinis avarinis stabdymas (AEB)

Indikacinė lemputė užsidega, kai AEB sistema yra išjungta arba kai radaro jutiklis arba dangtis yra užblokuotas purvu ar sniegu. Spustelėkite

Adaptyvi pastovaus greičio palaikymo sistema

Indikacinė lemputė reiškia, kad ACC (adaptyvioji pastovaus greičio palaikymo sistema) veikia. Spustelėkite

Žiemos režimas

Indikacinė lemputė leidžia žinoti, kad važiuojate žiemos režimu. Spustelėkite

Start/Stop įspėjamoji lemputė

Užsidega indikacinė lemputė, informuodama vairuotoją, kad suaktyvinta išmanioji stabdymo / paleidimo sistema ir išjungtas variklis. Spustelėkite

Greičio ribotuvas

Indikacinė lemputė reiškia, kad įjungta greičio ribotuvo funkcija. Spustelėkite

Sėdynės temperatūra

Indikacinė lemputė reiškia, kad oro srautas paskirstomas tarp priekinio šoninio lango, priekinio stiklo ir kojų erdvės

Bendra automobilio - variklio istorija

Kai galvojate apie patį pirmąjį automobilį, ką įsivaizduojate? Galbūt automobilis iš medžio šakų su akmeniniais ratais, varomas Fredo Flinstono kojomis? Pirmieji automobiliai neturėjo priekinių stiklų, durų, posūkio signalų ar net apvalaus vairo – toli nuo to, prie ko esame įpratę šiandien.

Ieškant tinkamo apibūdinimo automobiliui, prancūzų filosofas Roland Barthes rado vieną iš geriausių palyginimų. Automobilis - kaip naujųjų laikų Gotikinė katedra. Iš pirmo žvilgsnio, kuo katedra panaši į automobilį? Tačiau pažvelgus iš gilesnės perspektyvos - automobiliai, kaip ir katedros yra kultūros simbolis. Žmogus būtų aklas, jei jis stovėtu priešais į dangų besistiebiančią katedrą ir galvotų, kad tai tik pastatas tikintiesiems pasislėpti nuo blogo oro. Taip pat žmogus būtų aklas jei stovėtų prieš burzgiantį automobilio variklį ir galvotu, kad tai tik priemonė gabenti žmonėms ir daiktams. Kaip katedros nėra tik pastogė, taip ir automobilis yra daugiau nei transporto priemonė. Automobiliai iš tikrųjų yra materialūs kultūros atstovai.

Visa automobilio atsiradimo istorija yra intriguojanti ir gana nepaprasta. Automobilio išradimas buvo laipsniškas procesas, kuris vyko kelis dešimtmečius. Prireikė daugybės technologinių išradimų, kad automobilis būtų panašus į tai ką turime šiandien. Įdomiausia tai, kad prireikė daugybės skirtingų žmonių sukurti variklį, ratus, pavaras, net tokios dalys kaip valytuvai buvo sugalvoti skirtingų žmonių ir per daugiau nei penkis šimtus metų po mažu virto tuo, ką turime šiandien. Bet pradėkime nuo pradžių.

Viskas prasidėjo dar nuo to, kad žmogus troško gyvenimą padaryti patogesnį ir lengvesnį. Supratęs, kad gabenimas apvaliais pagaliais didelius krovinius daug paprastesnis - pastatė Egipto piramides. Rato išradimas prisidėjo prie atstumų sumažinimo ir palengvinimo plėtoti prekybinius bei ekonominius ryšius. Vienu iš pirmųjų variklių laikomas vandens ratas, kuris buvo atrastas apie 6000 metų prieš mūsų erą Mesopotamijoje. Su juo drėkino laukus, vėliau buvo pritaikytas malūnuose, kroviniams kelti ir dar daugelyje sričių. Vėliau sekė garo mašinos išradimas prie kurio prisidėjo Leonardas da Vinčis (Leonardo da Vinci), tačiau universalaus garo variklio išradėju laikomas anglas Džeimsas Vatas (James Watt). Jo sukurtu varikliu varomi vežimai pirmieji sugebėjo konkuruoti su arklių traukiamomis karietomis. Garo variklio principas buvo deginti degalus pakuroje ir vandens garus nukreipti darbo atlikimui. Nors tai ir buvo labai efektyvu, garo variklis turėjo daug trūkumų. Didelės laiko sąnaudos, patikimumas ir galia buvo nepakankama masiniam naudojimui, tai privedė konstruktorius ieškoti geresnių sprendimų – taip atsirado vidaus degimo variklis (VDV).

Pirmasis idėją deginti degalus ne pakuroje, o pačiame cilindre pasiūlė olandų mokslininkas Kristianas Heigensas (Cristian Gugens).

Aleksandras Volta (Alesandro Volta), italų mokslininkas atrado, kad patikimiausias būdas uždegti degųjį mišinį yra elektros kibirkštis.

Pirmasis dvipusio veikimo stūmoklinis VDV, kurio degųjį mišinį uždegdavo elektros kibirkštis buvo užpatentuotas 1801 metais. Daugybė eksperimentų parodė, kad dujų uždegimas cilindre degimo energiją panaudoja daug efektyviau nei garo mašinose. Pirmieji vidaus degimo varikliai buvo vientakčiai, kiek vėliau – dvitakčiai.

Ir tik 1877 vokiečių inžinierius Nikolajus Augustas Otas (Nikolaus August Otto) užpatentavo keturtaktį (įsiubimas, suslėgimas, darbo eiga, išmetimas) variklį. Jis atrado, kad dujų suslėgimas prieš uždegant yra daug efektyvesnis būdas degančių dujų energijai panaudoti. Jo atradimas buvo pavadintas Otto ciklu. Neprireikė daug laiko, kad tokie varikliai išstumtu arklius ir garo mašinas, nes jie buvo efektyvesni ir lengviau prižiūrimi.

Ir kai jau rodosi matėsi šviesa tunelio gale, kūrėjai susidūrė su kita problema - atsirado naujų degalų poreikis. Vietoj kuro naudojamos anglys, dujos ir iš naftos pagamintas žibalas - nebetiko. Automobilių varikliams reikėjo degalų, kuriems kaip žaliavos reikėjo naftos. Naftos perdirbimo gamyklos negalėjo pakankamai greitai žalios naftos paversti benzinu, nes automobiliai riedėjo nuo surinkimo linijos. Automobilių serijinei gamybai reikėjo geresnio sprendimo. Taip atsirado krekingas – procesų eiga kuri pagerino benzino išeigą iš žalios naftos. Krekingas yra pirmasis komercinės benzino gamybos procesas

1886-1887 metus galime laikyti automobilio amžiaus pradžia, nes po sekmingai N. A. Otto sukonstruoto benzininio variklio, Karlas Benzas (Karl Benz) ir Gotlibas Daimleris (Gottlib Daimler) sukūrė pirmąją triratę transporto priemonę - „Benz Patent-Motorwagen“, varoma vidaus degimo varikliu - varoma benzinu. Šis automobilis ir yra laikomas pirmuoju.

Pirmuoju masinio gaminumo automobiliu laikomas 1896 metais amerikiečio Henry Ford sukurtas garsusis „Ford“ modelį – T. Tačiau sėkmė atėjo po to, kai 1903 m. įkūrė Ford Motor Company. Henry Ford XX amžiaus pradžioje sukėlė revoliuciją automobilių pramonėje - įdiegęs surinkimo liniją. Ši naujovė leido masiškai gaminti įperkamus automobilius, todėl automobiliai tapo prieinami didesnei gyventojų daliai. Fordas tapo didžiausiu pasaulyje automobilių gamintoju.

Lietuvoje pirmasis automobilis užregistruotas prieš 120 metų – 1896-aisiais. Daugiau jų imta importuoti nuo 1920 metų.

Tiek katedrose tiek automobiliuose yra nemažai inžinerinio meniškumo, po techniniu projektu slypi kultūriniai planai tam tikroms epochoms. Inžinieriai su savo skaičiavimais ir piešiniais, sukūrė tai, kas svarbu visuomenei ir tam tikrai epochos energijai, ir visai nesvarbu ar tai būtų meilė Dievui ar meilė greičiui.

Apibendrinimas

  • Pirmieji automobiliai neturėjo priekinių stiklų, durų, posūkio signalų ar net apvalaus vairo

  • Automobiliai yra materialūs kultūros atstovai.

  • Automobilio išradimas buvo laipsniškas procesas, kuris vyko kelis dešimtmečius.

  • Prireikė daugybės technologinių išradimų ir daugybės skirtingų žmonių, kad automobilis būtų panašus į tai ką turime šiandien.

  • Žmogus trokšdamas paprastesnio ir patogesnio gyvenimo – išrado ratą

  • Leonardo da Vinci ir James Watt - garo mašinos išradimas

  • Idėją deginti degalus ne pakuroje, o pačiame cilindre - Cristian Gugens

  • Alesandro Volta - patikimiausias būdas uždegti degųjį mišinį yra elektros kibirkštis.

  • Pirmasis dvipusio veikimo stūmoklinis VDV, kurio degųjį mišinį uždegdavo elektros kibirkštis buvo užpatentuotas 1801 metais.

  • 1877 vokiečių inžinierius Nikolaus August Otto užpatentavo keturtaktį (įsiubimas, suslėgimas, darbo eiga, išmetimas) variklį. Jo atradimas buvo pavadintas Otto ciklu.

  • Automobilių serijinei gamybai reikėjo geresnio sprendimo kuro atžvilgiu. Taip atsirado krekingas – pirmasis komercinės benzino gamybos procesas

  • 1886-1887 metus galime laikyti automobilio amžiaus pradžia - Karl Benz ir Gottlib Daimler sukūrė pirmąją triratę transporto priemonę - „Benz Patent-Motorwagen“

  • 1896 metais amerikietis Henry Fordas sukūrė garsųjį „Ford“ modelį – T.

  • 1903 m. įkūrta Ford Motor Company.

  • XX amžiaus pradžioje Ford sukėlė revoliuciją automobilių pramonėje - įdiegęs surinkimo liniją. Fordas tapo didžiausiu pasaulyje automobilių gamintoju.

  • Lietuvoje pirmasis automobilis užregistruotas prieš 120 metų – 1896-aisiais. Daugiau jų imta importuoti nuo 1920 metų.

  • Tiek katedrose tiek automobiliuose yra nemažai inžinerinio meniškumo, po techniniu projektu slypi kultūriniai planai tam tikroms epochoms. Inžinieriai su savo skaičiavimais ir piešiniais, sukūrė tai, kas svarbu visuomenei ir tam tikrai epochos energijai.

Automobilių istorija

Technologijos bėgant metams

Ar kada susimąstėte, kokie automobiliai buvo praeityje? Šiais laikais, jei automobilis neturi elektrinių langų ar vairo stiprintuvo, jis laikomas senoviniu. Tačiau tokios privilegijos kaip šios ne visada buvo prieinamos. Galbūt nustebsite, kad kai kurios technologijos, kurios atrodo modernios, yra 10, 20 ar net 200 metų senumo. Automobilio evoliucija buvo ilga, tačiau laikui bėgant technologijos pradėjo tobulėti vis greičiau. Transporto priemonės tapo saugesnės, efektyvesnės ir patogesnės.

Pirmasis automobilis (1886 m.)

Visos transporto priemonės išsivystė iš garo maitinimo sistemų. Tačiau tai nebuvo labai praktiška dėl fizinių apribojimų. Stengdamasis ištirti geresnį ir praktiškesnį automobilį, Karlas Benzas išrado pirmąjį automobilį su vidaus degimo varikliu. Įdomu tai, kad tai buvo triratis automobilis. Taigi automobilių istorija siekia 1886 m., kai Karlas Benzas padėjo pagrindą tolesnei automobilių istorijos raidai.

Pirmasis pasaulyje gamybos automobilis (1908 m.)

1908 m. „Ford“ įkūrė surinkimo liniją ir pagamino pirmąją pasaulyje serijinę transporto priemonę pavadinimu „Model T“. Šis automobilis su savo 20 AG benzininiu varikliu galėjo pasiekti 45 mylių per valandą greitį. Dėl masto ekonomijos sumažėjo gamybos savikaina ir pirmą kartą visuomenei buvo prieinamas automobilis už prieinamą kainą. Tai buvo didžiulis šuolis automobilių istorijoje. Model T - https://www.youtube.com/watch?v=MLMS_QtKamg

Elektrinio uždegimo starteriai (1911 m.)

Pirmuosius rankinius variklius reikėjo pasukti, kad jie užsivestų. Ši technika buvo sunki ir dažnai privesdavo prie traumų. Turint tai omenyje, buvo išrasta elektrinė uždegimo sistema. Pirmoji pasaulyje elektrinio uždegimo sistema buvo įmontuota į „Cadillac“, kuri buvo gerai įvertinta automobilių rinkoje.

8.35 – starting Model T:

https://www.youtube.com/watch?v=QxfHMtgg2d8

Cigarečių žiebtuvėliai (1921 m.)

1900 m. pradžioje, kai rūkymas buvo (neteisingai) laikomas sveiku, automobilių gamintojams kilo mintis sukurti cigarečių žiebtuvėlius. 1921 m. automobiliuose buvo pradėti naudoti cigarečių žiebtuvėliai, kuriuos plačiai naudojo visi automobilių gamintojai. Tai buvo nuimami komponentai, kurie buvo šildomi elektra, kad užsidegtų cigaretė.

Tačiau dabar, kai gerai žinomas žalingas cigarečių poveikis, ši savybė šiuolaikiniuose automobiliuose išnyko.

Automobilių radijas (1930 m.)

1930 metais automobilyje buvo sumontuotas pirmasis pasaulyje monofoninis AM dažnio radijas. Po 22 metų, kai buvo išrastas FM dažnis, 1952 m. automobiliuose buvo radijo imtuvai, galintys naudoti tiek FM, tiek AM radijo dažnius garsui leisti.

Spyruoklinė pakaba (1934 m.)

Kai buvo išrastas pirmasis automobilis, amortizacinės medžiagos beveik nebuvo naudojamos, kad būtų išvengta nelygumų. 1934 m. automobilių gamintojai priekinių ratų spyruoklinius mechanizmus pradėjo naudoti tik sklandžiam ir patogiam važiavimui.

Automobilio rakteliai (1949 m.)

1949 m. automobilių inžinieriai išrado raktą, kuris galėtų veikti ir kaip elektrinis starteris, ir kaip automobilio užvedimo raktelis. Netrukus visi automobilių gamintojai naudojo šį rakto tipą automobilio galios funkcijoms ir uždegimui įjungti.

Vairo stiprintuvas (1951 m.)

Pastangos padidinti vairavimo malonumą prasidėjo iškart po automobilio išradimo. Tęsiant šias pastangas 1951 m. buvo išrastas vairo stiprintuvas. Iš pradžių hidraulinė sistema buvo naudojama ratams pasukti, kai sukamas vairas.

Šiandien daugumoje transporto priemonių yra standartinis elektroninis vairo stiprintuvas.

Oro kondicionierius (1953 m.)

1953 m. automobilis, pavadintas Chrysler Imperial, buvo pirmasis serijinis automobilis su oro kondicionieriumi. Tai buvo labai paprastas oro kondicionierius, kuriame buvo tik žemi, vidutiniai ir aukšti nustatymai, skirti valdyti kintamosios srovės greitį. Tačiau tai stipriai prisidėjo prie komforto vairuojant.

Kruizo kontrolė - pastovaus greičio palaikymo sistema (1958 m.)

1958 m. Chrysler Imperial vėl buvo pirmasis automobilis, turintis pastovaus greičio palaikymo sistemą. Ši funkcija leidžia automobiliui važiuoti pastoviu greičiu be jokio vairuotojo trukdymo. 1960 m. visi Cadillac turėjo pastovaus greičio palaikymo sistemą savo standartinėje komplektacijoje.

1959 – Saugos diržai

Šiuolaikinį trijų kaiščių saugos diržą išrado pirmasis Volvo saugos inžinierius Nilsas Bohlinas. „Volvo“ nusprendė patentą nemokamai atiduoti kitiems automobilių gamintojams, nes žinojo, kad tai išgelbės gyvybes. Jungtinėse Karalystėse automobilių gamintojams buvo privaloma įmontuoti saugos diržus jau nuo 1965 m., bet tik nuo 1983 m. juos buvo privaloma prisisegti priekinėse sėdynėse. Saugos diržą prisisegti tapo privaloma visiems vaikams nuo 1989 m., o galinėse sėdynėse sėdintiems keleiviams – nuo 1991 m.

1960 – elektriniai langai

Sklandus elektrinio lango nusileidimas iš pradžių buvo galimas tik prabangiuose modeliuose, arba dažniausiai tik kaip priedas prie automobilio funkcijų. Tačiau ilgainiui mechaninis automobilio langų uždarymas tapo praeitimi.

1969 – valytuvai su greičio reguliavimo galimybe

Anksčiau nepaisant oro sąlygų, stiklo valytuvai turėjo tik vieną greitį, bet „Ford“ tai pakeitė 1969m.

1970-ieji – kasetiniai stereo aparatai

Aštuntajame dešimtmetyje automobilių gamintojai pradėjo montuoti stereo aparatus į automobilius, pagaliau vairuotojai galėjo klausytis naujausių hitų iš savo automobilių.

1971 – ABS technologija

ABS arba stabdžių antiblokavimo sistema – tai sumani technologija, neleidžianti ratams užsiblokuoti staigiai stabdant, taip užkertant kelią slydimui. Iš pradžių ši sistema buvo naudojama tik traukiniuose ir orlaiviuose, kiek vėliau buvo pritaikyta „Chrysler Imperial“ automobiliams.

1973 – Katalizatorius

Ši technologija buvo sukurta siekiant sumažinti teršiančias išmetamąsias dujas, sumažinant variklio išmetamų toksinių dujų kiekį. Katalizatoriai benzininiuose automobiliuose tapo privalomi nuo 1993 m.

1974 – Skaitmeniniai prietaisų skydelio ekranai

Pirmasis skaitmeninis prietaisų skydelio ekranas pasirodė Aston Martin Lagonda. Jame buvo kelionės kompiuteriai (pvz. kelionės kuro sąnaudos), greičio ir temperatūros rodmenys bei degalų taupymo priemonės. Tačiau tuo metu skaitmeniniai prietaisų skydeliai nebuvo tokie populiarūs tarp vairuotojų. Nors šiomis dienomis skaitmeniniai ekranai nebėra naujiena, daugumoje automobilių vis dar naudojamas analoginis spidometras.

1984 – CD grotuvai

Technologija, vadinama CDX-1, tapo pirmuoju automobiliniu kompaktinių diskų grotuvu, ilgainiui išstūmusiu senąja technologija tapusias kasetes.

1988 – Oro pagalvės

Ankstesnės oro pagalvių kartos buvo montuojamos JAV vyriausybės automobiliuose nuo aštuntojo dešimtmečio, tačiau 1988 m. Chrysler pristatė pirmąją serijinę oro pagalvę. Iš pradžių jie buvo skirti tik vairuotojams, tačiau šiandien oro pagalvių technologija gali būti įrengta visame automobilyje, kad būtų apsaugoti visi keleiviai.

1992 m. – Elektromagnetiniai parkavimo jutikliai

Elektromagnetiniai parkavimo jutikliai įspėja apie pavojus statant automobilį. Jie buvo „iš naujo išrasti“ naudojant ankstesnes technologijas, kurios dar nebuvo išpopuliarėjusios aštuntajame dešimtmetyje.

1994 – Diagnostika

Pirmą kartą „Ford“ savo gamyklos linijai kompiuterinę diagnostiką sukūrė devintajame dešimtmetyje. Tačiau laikui bėgant įmontuota 16 kontaktų jungtis tapo būtina visiems automobilių gamintojams, nes ji suteikė automobilių mechanikams prieigą prie pagrindinės informacijos apie automobilį reikalinga remontui. Diagnostikos jungtys Amerikoje tapo privalomos 1996 m., o Europoje – 2001 m.

1996 – Prijungti automobiliai

„General Motors“ pristatė prijungtus automobilius su „OnStar“ sistema, kuri naudojo jūsų mobilųjį telefoną, kad paskambintų 911 avarijos metu. Šiandien technologija susiejama su telefonų GPS vieta, kad pagalbos tarnybos būtų nukreiptos tiesiai į automobilį.

2000 – GPS palydovinė navigacija

90-ųjų pradžioje buvo sukurtos GPS palydovinės navigacijos sistemų versijos, tačiau JAV kariuomenė pridėjo trikdžių signalams, nes jie atidžiai saugojo technologiją. 2000 m. JAV prezidentas Billas Clintonas įsakė kariuomenei nustoti šifruoti GPS signalus ir atverti technologiją visiems. Palydovinės navigacijos sistemos buvo greitai sukurtos, nors praėjo dar keleri metai, kol jos tapo tikslesnės.

2000 – Hibridiniai automobiliai

Pridėti hibridinį variklį prie benzininio variklio pirmą kartą buvo svajojama XIX amžiuje, tačiau ši idėja buvo laikoma neįgyvendinama. Šimtmečių sandūroje „Toyota“ jį vėl pasirinko ir išrado „Prius“, užvaldydamas pasaulį. Šiandien kiekvienas automobilių gamintojas kuria hibridinius automobilius.

2000- Padangų slėgio stebėjimas

Neatsitiktinai šiais laikais matome kur kas mažiau pakelėje stovinčių automobilių su nuleista padanga nei anksčiau. Dideli padangų technologijos patobulinimai buvo susiję su padangų slėgio stebėjimo sistemos (TPMS) standartizavimu. Automobilio savininkai įspėjami apie per mažą padangų slėgį dar prieš įvykstant tikroms bėdoms.

2001 – Bluetooth

Pirmasis laisvų rankų įrangos „Bluetooth“ rinkinys pasirodė 2001 m. Vėliau tais pačiais metais pasirodė dar geresnė „Bluetooth“ technologija, kuri veikė su kalbos atpažinimu. Šiomis dienomis „Bluetooth“ yra integruotas su automobilių informacijos ir pramogų sistema.

2002 – atbulinės eigos kamera

Ši technologija užkirto kelią daugeliui atbulinės eigos nesėkmių. Kai važiuojate atbuline eiga, mažos kameros tiesiogiai transliuoja už automobilio esančios vietas. Pirmą kartą ši technologija už Amerikos ribų buvo panaudota – „Nissan Primera“.

2003 – Automatinis parkavimas

„Toyota“ pirmoji pristatė šią technologiją su „Intelligent Parking Assist“, kuri padėjo vairuotojams pastatyti automobilį lygiagrečiai. 2006 m. Lexus į LS modelį pridėjo savarankiško parkavimo sistemą. Šiomis dienomis daugelyje naujų automobilių yra automatinė parkavimo sistema.

2004 - Šviesos diodai apšviečia kelią (LED)

Pirmieji LED žibintai buvo panaudoti Audi A8 dieninių žibintų (DRL) komplekte. Lexus LS 600h buvo pirmasis automobilis, kuriame 2006 m. buvo naudojamos LED artimosios šviesos. 2007 metais V10 Audi R8 buvo pirmasis automobilis, visiškai įrengtas iš priekio į galą su LED žibintais. Šios lemputės yra ilgaamžės ir sunaudoja mažai energijos, kad sukurtų puikiai ryškų šviesos srautą.

2010-ieji – pagalbinės vairuotojo funkcijos

Sukurta dešimtys automatinių technologijų funkcijų, padedančių vairuotojui. Įprasti pavyzdžiai yra įspėjimai apie nukrypimą nuo eismo juostos, įspėjimai apie akląją zoną, įspėjimai apie eismą kryžminiu keliu ir priekinių žibintų tolimųjų šviesų valdymas.

Automobilių gamintojai taip pat pradėjo diegti išmaniųjų telefonų integraciją su daugybe programų, kad galėtumėte rasti savo automobilį per GPS, nuotoliniu būdu užrakinti automobilį ir patikrinti jo degalų lygį.

2014 – Tesla autopilotas

Elonas Muskas pirmasis modeliui S pasiūlė autopiloto technologiją. Tai pirmoji komercinė pagalba vairuotojui, galinti vairuoti automobilį ir netgi persirikiuoti greitkelyje.

2014 – 4G wi-fi viešosios interneto prieigos taškai

Ši nauja technologija gali paversti jūsų automobilį keliaujančiu 4G maršruto parinktuvu, o tai reiškia, kad keleiviai gali jį naudoti norėdami prijungti išmaniuosius įrenginius prie interneto.

2020 – Savaeigiai automobiliai

2020 m. numatoma „Google“ savaeigio automobilio „Waymo“ išleidimo data. Pirmąjį važiavimą be vairuotojo viešaisiais keliais jis baigė 2015 m. Teksase Ostine su aklu už vairo.

2021 m. – Išplėstinis „Heads up“ ekranas

„Heads up“ ekranas kažkada buvo prabangos funkcija, tačiau dabar 2021 m. jis pasiekiamas visoje pramonėje. Dabar tereikia išmaniojo telefono ir suderinamos transporto priemonės.

Naujovės per pastarąjį dešimtmetį

Elektriniai automobiliai: Elektrinių automobilių populiarumas sparčiai augo per šį laikotarpį. Įvairios automobilių įmonės pradėjo gaminti vis daugiau elektrinių modelių, baterijų technologijos vis tobulėja ir elektromobiliai gali nuvažiuoti vis didesnį atstumą vienu įkrovimu. Tarkim vienas didžiausių prekės ženklo „Volvo“ tikslų yra iki 2030 m. visus savo asortimente esančius vidaus degimo variklius visiškai pakeisti elektromobiliais. Elektromobilių įkrovimo infrastruktūra taip pat sparčiai plečiasi.

Autonominiai automobiliai: Autonominiai arba savarankiškai vairuojantys automobiliai taip pat pradėjo tapti realybe. Daug automobilių gamintojų ir technologijų įmonių pradėjo investuoti į autonominio vairavimo sistemų plėtrą, nors vis dar kyla technologiniai ir reglamentavimo iššūkiai.

Išmanieji automobiliai: Automobiliai tapo vis išmanesni, su įvairiomis technologijomis, skirtomis pagerinti vairavimo patirtį ir saugumą. Tai apima išmaniasias informacijos ir pramogų sistemas, automatinį greičio reguliavimą, aktyvaus saugumo sistemas ir kitas funkcijas, kurios padeda vairuotojams lengviau valdyti automobilį.

Aplinkos švara: Automobilių gamintojai vis labiau siekė mažinti savo automobilių išmetamųjų dujų kiekį. Tai apima ne tik elektrinius automobilius, įvairias hibridines technologijas, bet ir efektyvų degalų naudojimą.

Medžiagos ir gamyba: automobilių konstrukcijoje buvo naudojamos lengvesnės ir tvirtesnės medžiagos, o tai pagerino efektyvumą ir saugumą.

Saugumas: automobilių technologijos toliau tobulėjo, kad padidintų saugumą. Tai apima pažangias vairuotojo pagalbos sistemas (ADAS), susidūrimo išvengimo sistemas ir pažangesnius oro pagalvių dizainus.

Automobilių ateitį lems šių tendencijų derinys, akcentuojant tvarumą, saugumą, ryšį ir automatizavimą - vairavimas tampa efektyvesnis, patogesnis ir saugesnis. Automobilių pramonės pokyčių tempas žinoma skiriasi priklausomai nuo regiono ir rinkos sąlygų, tačiau kryptis aiški: tvaresnė ir technologijomis paremta transporto ateitis.

Automobilių industrija ir Antrasis pasaulinis karas

1940-ųjų pradžioje automobilių pramonės ateitis atrodė labai šviesi. Per pastaruosius 10 metų buvo sukurta dramatiškų naujovių tiek mechanikos, tiek dizaino srityse. Tačiau viskas greitai pasikeitė. Maždaug nuo 1942 m. vyriausybės pradėjo stabdyti plataus vartojimo transporto priemonių pardavimą. Užuot dirbę su prabangiu dizainu ir automobilių naujovėmis, automobilių gamintojai gamino tankus, sunkvežimius, lėktuvus, torpedas ir net šalmus. Gamyklos buvo išardytos, kad atsirastų vietos naujai įrangai, o daugelis automobilių dalių buvo išlydytos plieno gamyklose, kad būtų galima naudoti karo pastangose.

Perėjimas prie karo gamybos:

Kai Antrasis pasaulinis karas paaštrėjo, daugelis automobilių gamintojų perkėlė savo gamybos linijas nuo civilinių transporto priemonių prie karo laikų gamybos. Tai apėmė karinių transporto priemonių, tankų, orlaivių variklių ir kitos su karu susijusios įrangos gamybą.

Išteklių peradresavimas:

Karo pastangoms reikėjo didžiulio išteklių paskirstymo, įskaitant plieną, aliuminį, gumą ir kitas medžiagas, kurios buvo būtinos automobilių gamybai. Šie ištekliai buvo nukreipti į karinę gamybą, todėl civilinėje automobilių pramonėje atsirado trūkumas.

Civilinių transporto priemonių gamybos sustabdymas :

Kai kuriose kare dalyvaujančiose šalyse civilinių transporto priemonių gamyba buvo sustabdyta arba gerokai sumažinta. Pavyzdžiui, JAV karo metais iš esmės nutrūko naujų lengvųjų automobilių gamyba.

Inovacijos ir technologijų pažanga :

Karas paskatino naujoves ir technologinę pažangą automobilių pramonėje. Tai apėmė tvirtesnių variklių kūrimą, patobulintas pakabos sistemas ir transporto priemonių dizaino bei inžinerijos naujoves, kurios vėliau turės įtakos pokario civilinių transporto priemonių gamybai.

Automobilių naudojimas karo metu :

Karo metu automobiliai buvo intensyviai naudojami logistikos tikslais. Jie buvo labai svarbūs gabenant kariuomenę, įrangą ir atsargas tiek kovos zonose, tiek namų fronte.

Poveikis vartotojų paklausai :

Karas sutrikdė įprastą vartotojų automobilių paklausos modelį. Daugelis žmonių atidėjo naujų automobilių pirkimą dėl laikmečio neapibrėžtumo ir transporto priemonių trūkumo. Vietoj to, jie sutelkė dėmesį į karo obligacijas ir kitas karo metu būtinas prekes.

Pokario gamybos bumas :

Po karo vartojimo prekių, įskaitant automobilius, paklausa išaugo. Pasibaigus karo veiksmams, daugelyje šalių išaugo automobilių gamyba ir pardavimas, o tai pažymėjo pokario ekonomikos pakilimo pradžią.

Technologinis perdavimas :

Daugelis karo metu padarytų technologijų pažangos buvo pritaikytos pokario civilinėse transporto priemonėse. Pavyzdžiui, metalurgijos, gamybos procesų ir inžinerinių technologijų tobulinimas buvo integruotas į naujų automobilių projektavimą ir gamybą.

Atsigavimas ir augimas :

Automobilių pramonė suvaidino svarbų vaidmenį daugelio šalių pokario ekonomikos atsigavimo procese. Tai suteikė darbo vietų, skatino ekonomikos augimą ir prisidėjo prie infrastruktūros plėtros, nes didėja automobilių ir kelių paklausa.

Apibendrinant galima pasakyti, kad automobilių pramonė labai prisidėjo prie sąjungininkų karo pastangų Antrojo pasaulinio karo metu. Gebėjimas prisitaikyti, padidinti gamybą ir panaudoti gamybos patirtį suvaidino lemiamą vaidmenį siekiant sėkmingo konflikto baigties. Be to, karas padarė didelę įtaką pokario automobilių pramonei, o daugelis per karą išmoktų technologinių ir organizacinių pamokų buvo pritaikytos plataus vartojimo automobilių gamyboje vėlesniais metais.

Vidaus degimo variklis. Dalių funkcijos ir konstrukcijos

Vidaus degimo variklis yra inžinerijos stebuklas, nuo jaudinančio sportinio automobilio ūžesio iki griausmingo riaumojimo. Jo poveikis skamba toli ir plačiai, per kelius ir dangų, kurie mus visus jungia. Vidaus degimo variklis yra sudėtinga automobilio dalis, paverčianti degalus į mechanine energija. Tai daroma kruopščiai valdant sprogimus, kurie sukuria jėgą, kuri vėliau įjungia variklio dalis ir verčia viską veikti kartu.

Panaudodamas kontroliuojamą kuro sprogimą, šis keturtaktis variklis sklandžiai paverčia energiją galingu mechaniniu judesiu, stumdamas mus į priekį su precedento neturinčiu efektyvumu.

Kas yra vidaus degimo variklis?

Vidaus degimo variklis yra šilumos variklio tipas, plačiai naudojamas įvairiose srityse, ypač transporte. Šis variklis veikia kaip pagrindinis automobilių, motociklų, lėktuvų, laivų ir daugelio kitų mašinų energijos šaltinis.

Variklis veikia paversdamas degaluose sukauptą energiją naudinga energija, kuri priverčia šias mašinas judėti. Tai daroma kruopščiai valdant sprogimus, kurie sukuria jėgą, kuri vėliau įjungia variklio dalis ir verčia viską veikti kartu.

Įsivaizduokite vidaus degimo variklį kaip galingą raumenį, kuris degaluose sukauptą energiją paverčia judėjimu, vairuodamas transporto priemones ir mechanizmus. Lygiai taip pat, kaip mūsų raumenys naudoja energiją iš maisto, kad judėtų mūsų kūnas, variklis naudoja valdomus sprogimus, kad kuro energiją paverstų mechanine energija, varomas mašinas į priekį.

Šis galingas energijos konvertavimas iš kuro padeda transporto priemonėms ir mechanizmams atlikti savo darbą ir nukreipti mus ten, kur reikia.

Vidaus degimo variklis yra sudėtinga automobilio dalis, paverčianti degalus į mechanine energija. Įvairios variklio dalys veikia kartu, kad šis procesas būtų efektyvus.

Va­rik­lis – tai ener­ge­ti­nis įtai­sas, ver­čian­tis ko­kios nors rū­šies ener­gi­ją me­cha­ni­niu dar­bu. VDV pa­gal kon­struk­ci­ją bū­na stū­mok­li­niai, ro­to­ri­niai, du­jų tur­bi­ni­niai ir re­ak­tyvie­ji.

Stū­mok­li­niai VDV skirs­to­mi:

  • Pa­gal de­gio­jo mi­ši­nio už­de­gi­mo bū­dą: ki­birkš­tis ben­zi­ni­niuo­se ir du­ji­niuo­se, sa­vai­minis užsi­lieps­no­ji­mas – dy­ze­li­niuo­se.

  • Pa­gal de­gio­jo mi­ši­nio ruo­ši­mo bū­dą: mi­ši­nys ruo­šia­mas iš­orė­je ir tie­kia­mas į ci­lin­drą ar­ba ci­lin­dre.

  • Pa­gal ga­lios re­gu­lia­vi­mo bū­dą: ben­zi­ni­niuo­se va­rik­liuo­se dro­se­lio sklen­dė re­gu­liuo­ja de­gio­jo mišinio, tie­kia­mo į ci­lin­drą, kie­kį, o dy­ze­li­niuo­se oro kie­kis vi­sa­da vie­no­das, re­gu­liuo­ja­mas tik tie­kia­mų de­ga­lų kie­kis.

  • Pa­gal dar­bo pro­ce­sų or­ga­ni­za­vi­mą – dvi­tak­čiai ir ke­tur­tak­čiai.

Tak­tas – tai vi­su­ma pro­ce­sų, vyks­tan­čių ci­lin­dre stū­mok­liui ju­dant tarp viršuti­nio ga­linio taško (VGT) ir apa­ti­nio ga­li­nio taško (AGT). Taktų yra keturi:

  1. Įsiurbimo taktas

  2. Suslėgimo taktas

  3. Darbo taktas

  4. Išmetimo taktas

FOTO

Variklis sudarytas iš: 1. Variklio blokas; 2. Tepalo filtras; 3. Tepalo karteris; 4. Tepalo siurblys; 5. Tepalo surinkėjas; 6. Paskirstymo diržas; 7. Alkūninio veleno skriemulys; 8. Paskirstymo diržo įtempėjas; 9. Skirstymo velenėlių skriemuliai; 10. Uždegamoji žvakė; 11. Vožtuvas; 12. Vožtuvo spyruoklė; 13. Vožtuvo stūmiklis; 14. Skirstymo velenėlis; 15. Kumštelis; 16. Dangtis; 17. Cilindro galvutė; 18. Oro įsiurbimas; 19. Stūmoklis; 20. Cilindras.

Štai pagrindinės kai kurių esminių vidaus degimo variklio dalių funkcijos ir konstrukcijos:

Cilindro blokas Cylinder Block:

Funkcija: sudaro pagrindinę variklio struktūrą

Konstrukcija: Paprastai pagamintas iš ketaus arba aliuminio, jame yra keli cilindrai, kuriuose stūmokliai juda aukštyn ir žemyn.

Cilindrai Cylinders ir stūmokliai Pistons:

Funkcija : stūmokliai juda aukštyn ir žemyn cilindruose, suspausdami oro ir kuro mišinį ir paversdami grįžtamąjį judesį sukamuoju judesiu.

Konstrukcija : stūmokliai yra cilindriniai komponentai, kurie tvirtai priglunda prie cilindrų. Jie yra prijungti prie alkūninio veleno per švaistiklius.

Alkūninis velenas Crankshaft:

Funkcija: tiesinį stūmoklių judesį paverčia sukamuoju judesiu, kad būtų varomi transporto priemonės ratai.

Konstrukcija: plieninis arba geležinis velenas su išstumtais alkūniniais kaiščiais, kurie sukasi variklio bloke.

Skirstomasis velenas Camshaft:

Funkcija: kontroliuoja variklio vožtuvų atidarymą ir uždarymą, reguliuoja oro ir degalų įsiurbimą ir išmetimą.

Konstrukcija: ilgas velenas su skilčiais arba kumšteliais, kurie tiksliais intervalais atidaro ir uždaro vožtuvus.

Vožtuvai (įsiurbimo ir išmetimo) Valves (Intake and Exhaust):

Funkcija: Valdykite oro ir degalų mišinio srautą į cilindrą ir išmetamųjų dujų pašalinimą.

Konstrukcija: Paprastai pagaminta iš plieno arba nerūdijančio plieno su karščiui atspariomis medžiagomis išmetimo vožtuvams.

Paskirstymo diržas arba paskirstymo grandinė Timing Belt or Timing Chain:

Funkcija: sujungia alkūninį ir skirstomąjį veleną (-us), kad užtikrintų tikslų vožtuvo veikimo laiką.

Konstrukcija: paskirstymo diržai dažnai gaminami iš gumos su įterptais stiklo pluošto siūlais, o paskirstymo grandinės yra metalinės grandinės.

Variklio blokas (cilindro galvutė) Engine Block (Cylinder Head):

Funkcija: sudaro viršutinę variklio dalį, kurioje yra degimo kameros, vožtuvai ir dažnai skirstomasis velenas (-iai).

Konstrukcija: Pagaminta iš ketaus arba aliuminio, su kanalais aušinimo skysčio ir alyvos cirkuliacijai.

Stūmoklio žiedai Piston Rings:

Funkcija: Užsandarinkite tarpą tarp stūmoklių ir cilindro sienelių, kad išvengtumėte dujų nuotėkio ir išlaikytumėte suspaudimą.

Konstrukcija: Pagaminta iš įvairių medžiagų, įskaitant ketaus, plieno ir sintetinių medžiagų.

Jungiamieji strypai Connecting Rods:

Funkcija : Švaistikliai perduoda stūmoklių judėjimą aukštyn ir žemyn į alkūninio veleno sukimosi judesį.

Konstrukcija : Paprastai jie yra pagaminti iš plieno ir viename gale yra pritvirtinti prie stūmoklio, o kitame - prie alkūninio veleno.

Vožtuvų traukinys Valve Train (apima vožtuvus, skirstomąjį veleną ir paskirstymo komponentus):

Funkcija : Vožtuvų sekcija kontroliuoja oro ir išmetamųjų dujų įsiurbimą ir išmetimą į cilindrus ir iš jų.

Konstrukcija :

  • Vožtuvai Valves: Yra įsiurbimo ir išmetimo vožtuvai. Jie atsidaro ir užsidaro, kad oro ir kuro mišinys galėtų patekti ir išmetamos dujos.

  • Skirstomasis velenas Camshaft: skirstomajame velene yra skilčių, kurios įjungia vožtuvus. Jį varo alkūninis velenas paskirstymo diržu arba grandine.

  • Laiko nustatymo komponentai Timing Components: jie užtikrina tikslų vožtuvo veikimo laiką, sinchronizuojant su stūmoklio judėjimu.

Degalų sistema Fuel System (apima degalų purkštuką / karbiuratorių, degalų siurblį ir degalų tiekimo linijas):

Funkcija : tiekia reikiamą kuro kiekį į degimo kameras, kad jie susimaišytų su oru.

Konstrukcija :

  • Degalų purkštukas Fuel Injector: Šiuolaikiniuose varikliuose purkštukai purškia degalus tiesiai į įsiurbimo kolektorių. Senesniuose varikliuose karbiuratorius sumaišo degalus su oru prieš patekdamas į cilindrus.

  • Kuro siurblys Fuel Pump: tiekia degalus iš bako į variklį.

  • Kuro linijos Fuel Lines: transportuokite degalus iš bako į degalų purkštuką arba karbiuratorių.

Oro įsiurbimo sistema Air Intake System (apima oro filtrą, įsiurbimo kolektorius ir droselio korpusą):

Funkcija : užtikrina kontroliuojamą oro susimaišymo su degalais kelią degimo procese.

Konstrukcija :

  • Oro filtras Air Filter: pašalina nešvarumus iš įeinančio oro.

  • Įsiurbimo kolektorius Intake Manifold: paskirsto orą į cilindrus.

  • Droselio korpusas Throttle Body: reguliuoja į variklį patenkančio oro kiekį.

Išmetimo sistema Exhaust System (apima išmetimo kolektorių, katalizatorių ir duslintuvą):

Funkcija : nukreipia ir apdoroja degimo metu susidarančias išmetamąsias dujas.

Konstrukcija :

  • Išmetimo kolektorius Exhaust Manifold: surenka išmetamąsias dujas iš kiekvieno cilindro ir nukreipia jas į išmetimo sistemą.

  • Katalizatorius Catalytic Converter: kenksmingus teršalus išmetamosiose dujose paverčia mažiau kenksmingomis medžiagomis.

  • Duslintuvas Muffler: Sumažina išmetamųjų dujų keliamą triukšmą.

Uždegimo sistema Ignition System (apima uždegimo žvakes ir uždegimo ritę):

Funkcija : sukuria kibirkštį, kuri uždega oro ir kuro mišinį cilindruose.

Konstrukcija :

  • Uždegimo žvakės Spark Plugs: jos sukuria kibirkštį.

  • Uždegimo ritė Ignition Coil: tiekia aukštą įtampą uždegimo žvakėms.

Tepimo sistema Lubrication System (apima alyvos baką, alyvos siurblį ir alyvos filtrą):

Funkcija : užtikrina, kad judančios dalys būtų tinkamai suteptos, kad būtų sumažinta trintis ir karštis.

Konstrukcija :

  • Alyvos bakas Oil Pan: sulaiko variklio alyvą.

  • Alyvos siurblys Oil Pump: cirkuliuoja alyva visame variklyje.

  • Alyvos filtras Oil Filter: pašalina nešvarumus iš alyvos.

Automobilio variklis

Keturtakčių variklių veikimo principas (benzininis/dyzelinis variklis)

Keturių taktų ciklas: Dauguma vidaus degimo variklių veikia keturių taktų ciklu, kurį sudaro šios fazės:

  • Įsiurbimas: Oras įtraukiamas į cilindrą, kol atsidaro įsiurbimo vožtuvas.

  • Suspaudimas: Oras suspaudžiamas, kai stūmoklis juda aukštyn.

  • Galia: Degalai įpurškiami arba uždegami, sukuriant sprogimą, kuris priverčia stūmoklį žemyn ir generuoja energiją.

  • Išmetimas: atsidaro išmetimo vožtuvas, o sudegusios dujos pašalinamos, kai stūmoklis grįžta atgal.

Ke­tur­tak­čio ben­zi­ni­nio vi­daus de­gi­mo va­rik­lio vei­ki­mas

Keturtakčiai benzininiai varikliai yra sutinkami automobiliuose, lengvuosiuose sunkvežimiuose, motocikluose ir kitose įrangos rūšyse, jie veikia paverčiant benzino cheminę energiją mechanine energija.

Keturių taktų variklyje stūmokliai yra prijungti prie besisukančio alkūninio veleno per švaistiklį. Kas keturis stūmoklio taktus, judant cilindru aukštyn arba žemyn, variklis gamina galią per vadinamąjį keturių taktų ciklą. 

1 veiksmas: įsiurbimo smūgis

Įsiurbimo taktas reiškia, kaip oras ir kuras patenka į variklio degimo kamerą. Vykstant šiam tak­tui įsiur­bi­mo vož­tu­vas ati­da­ry­tas, iš­me­ti­mo – už­da­ry­tas.

2 veiksmas: suspaudimo smūgis

Įsiurbimo vožtuvas užsidaro, uždarydamas degimo kamerą. Alkūninis velenas sukasi, kad užbaigtų pirmąjį pilną apsisukimą, ir varo stūmoklį aukštyn, suslėgdamas kuro ir oro mišinį.

3 veiksmas: jėgos smūgis

Uždegimo žvakė uždega oro ir degalų mišinį, o susidaręs degimas greitai išplečia dujas, priversdamas stūmoklį žemyn cilindru.

4 veiksmas: išmetimo eiga

Galiausiai atsidaro išmetimo vožtuvas, o stūmoklis paskutinį kartą pakyla atgal, priversdamas išmetamąsias dujas palikti cilindrą, o stūmoklis padengia naują alyvos dangą.

Šie keturi stūmoklio taktai sukuria vieną degimo ciklą ir reikalauja, kad vožtuvai, stūmoklis, alkūninis velenas, cilindras, stūmoklio žiedai ir alyva veiktų kartu, kad būtų užtikrintas maksimalus efektyvumas, našumas ir ilgaamžiškumas.

Dyzelinis:

Keturių taktų variklį sudaro:

Įsiurbimo eiga – Šio takto metu įsiurbimo vožtuvas yra atidarytas, o stūmoklis traukia orą (be degalų). ) į cilindrą sukuriant vakuuminį slėgį į cilindrą jo judesiu žemyn.

Suspaudimo eiga – Tiek įsiurbimo, tiek išmetimo vožtuvai šiuo taktu uždaromi. Šio suspaudimo metu tūris sumažėja, slėgis ir temperatūra pakyla. Šio takto pabaigoje degalai įpurškiami ir sudega suspaustame karštame ore.

Galios eiga – Šiuo taktu užsidaro ir įsiurbimo, ir išmetimo vožtuvai. Stūmoklis stumiamas link alkūninio veleno, didinamas tūris, o darbą atlieka dujos ant stūmoklio.

Išmetimo eiga. Šiuo taktu išmetimo vožtuvas yra atidarytas, o stūmoklis išstumia išmetamąsias dujas iš kameros.

Skirtumas tarp keturių taktų benzininio ir keturių taktų dyzelinio variklio

Dvitakčių variklių veikimo principas

Dviejų taktų variklis yra stūmoklio variklio tipas, kuris naudoja tik du stūmoklio taktus, kad užbaigtų galios ciklą pvz., žoliapjovėse ar kai kuriuose motocikluose. Dviejų taktų variklis užbaigia vieną alkūninio veleno apsisukimą po dviejų stūmoklio taktų. Dviejų taktų variklis veikia taip, kad:

  • Įsiurbimo ir suspaudimo procesai baigiami pirmuoju stūmoklio taktu.

  • Galios ir išmetimo procesai baigiami antruoju stūmoklio taktu.

  1. Pir­mas tak­tas – (2.9 pav., a, b). Stū­mok­lis ju­da iš apa­čios į vir­šų ir šo­ni­niu pa­vir­šiu­mi iš pra­džių už­da­ro pra­lei­di­mo, o vė­liau – ir iš­me­ti­mo an­gas. Ci­lin­dre dar­bi­nis mi­ši­nys su­spaudžia­mas, o į kar­te­rį įsi­ur­bia­ma nau­ja mi­ši­nio do­zė. Stū­mok­liui ar­tė­jant prie VGT, mi­ši­nys užde­ga­mas.

  2. Ant­ras tak­tas – (2.9 pav., c, d). Su­si­da­riu­sios karš­tos du­jos ple­čia­si, stū­mok­lis ju­da žemyn. Tai dar­bi­nė ei­ga. Dar­bi­nės ei­gos pa­bai­go­je stū­mok­lis iš pra­džių ati­da­ro iš­me­ti­mo an­gą ir de­gi­nių li­ku­čiai per malšintoja iš­lei­džia­mi į at­mo­sfe­rą. Leis­da­ma­sis že­myn, stū­mok­lis atida­ro pra­lei­di­mo an­gą. De­gu­sis mi­ši­nys iš kar­te­rio per ją pa­ten­ka į ci­lin­drą

Dvitakčio veikimo privalumai ir trūkumai

+ Paprastesnė konstrukcija; · Alkūninis velenas sukasi tolygiau; · Pigesnė gamyba.

- Didesnės degalų sąnaudos; · Mažesnis ekonomiškumas; · Skleidžia didesnį triukšmą.

Netradiciniai varikliai

Nors šiandien keturtakčio stūmoklio variklis yra populiariausias, pažvelgus į praeitį – taip nebuvo. Stūmoklinis variklis yra sudėtingas, jame yra daug judančių detalių. Automobilių gamintojai tiek praeityje, tiek dabar žiūrint į ateitį vis ieško lengvesnio ir patikimesnio būdo automobiliui važiuoti. Tad apžvelkime variklius kuriuos galime sutikti šiandien keliuose, bet jie nebegaminami ir tuos variklius kurie galbūt ateityje pakeis stūmoklinius.

Rotorinis variklis

Rotorinis variklis yra ankstyvojo tipo vidaus degimo variklis, tačiau jis veikia visiškai kitaip nei įprastas stūmoklinis. Ro­to­ri­nia­me va­rik­ly­je stū­mok­lio vaid­me­nį at­lie­ka su ve­le­nu su­jung­tas ro­torius, ku­rį su­ka jo briau­nas vei­kian­tis du­jų slė­gis. Šis va­rik­lis bu­vo pa­ga­min­tas 1958 me­tais vokiečių inžinierio F. Wan­ke­lio (Felikss Wankel), jo gar­bei variklis bu­vo pa­va­din­tas Wan­ke­liu.

Kaip ir stūmoklinis variklis, rotorinis variklis naudoja slėgį, susidarantį deginant oro ir degalų derinį. Įprastame variklyje slėgis laikomas cilindruose, o tai galiausiai stumia stūmoklį, kad jis judėtų pirmyn ir atgal. Rotoriniame variklyje tas pats degimo slėgis atsiduria rotoriuje, trikampėje kameroje, kurią variklis naudoja vietoj stūmoklių. Taigi, užuot stūmoklių vaikštančių aukštyn ir žemyn, rotorinis variklis naudoja vieną, du, o kartais ir tris trikampius-rotorius.

Ro­to­ri­nio va­rik­lio vei­ki­mo prin­ci­pas:

a – įsi­ur­bi­mas; b – su­slė­gi­mas; c – dar­bas; d – išme­ti­mas

Paskutinis automobilis, parduotas su rotoriniu varikliu, buvo Mazda RX-8, kurio gamyba taip pat buvo nutraukta 2012 m. Rotorinio variklio panaudojimas grįžo 2023 metais su nauju Mazda MX-30 modeliu, tik rotorius šiame elektriniame automobilyje naudojamas labiau kaip generatorius, baterijoms įkrauti.

Kodėl rotorinių variklių gamyba buvo nutraukta

Rotoriniai varikliai turėjo pakeisti pasaulį – kodėl jie nebegaminami? Nors šiandien pagrindiniu varikliu laikome keturtaktį stūmoklinį variklį – pirmaisiais automobilio laikais taip nebuvo. Stūmoklinis variklis yra sudėtingas, jame yra daug judančių dalių tad automobilių gamintojai kur tik įmanoma siekė sumažinti sudėtingumą ir išlaidas. Taip buvo išrastas rotorinis variklis – kurio veikimo principas buvo daug paprastesnis. 1964 m. „Mazda“ pristatė pirmąjį dviejų rotorių „Cosmo Sport“ prototipą, o 1968 m. rotorinis automobilis buvo paruoštas naudoti visuomenei.

Nors ant popieriaus Wankel rotorinis variklis turėjo didelį pranašumą prieš Otto variklius, nes jis buvo lengvesnis, mažesnis ir automobiliuose buvo galima padidinti galią, jis niekada netapo sveiku varikliu dėl specifinių konstrukcijos trūkumų. Rotacinių variklių šiluminis efektyvumas yra mažas, todėl išmetama daug teršalų ir sunaudojama daugiau degalų nei su paprastu Otto varikliu. Rotacinė sistema natūraliai sudegina savo tepimo alyvą, todėl išmetamųjų teršalų kiekis yra dar didesnis. Kitas svarbus veiksnys buvo gamybos sąnaudos. Surinkti rotacinius variklius reikėjo aukštesnio lygio patirties, todėl didėjo gamybos sąnaudos.

Nutraukti rotorinius variklius buvo suprantamas sprendimas, nes toliau naudoti šiuos variklius šiuolaikiniuose automobiliuose yra nepaprastai sunku. Rotaciniams varikliams trūksta įprastų variklių degalų efektyvumo ir išmetamųjų teršalų kiekio, o dėl didesnių priežiūros sąnaudų vartotojams gali būti sunku įtikti. Tačiau rotorinio variklio palikimas išlieka, jį prisiminsime ir mes, automobilių entuziastai.

Elektrinis variklis

Elektros variklis yra naudojamas elektromobilyje, kuriame elektros energija paverčia mechanine energija. Dauguma elektros variklių veikia sąveikaujant variklio magnetiniam laukui ir elektros srovei vielos apvijoje, kad generuotų jėgą sukimo momento pavidalu, taikomą variklio velenui. Elektromobiliai veikia prijungdami prie įkrovimo taško ir imdami elektrą iš tinklo. Jie kaupia elektros energiją įkraunamose baterijose, kurios maitina elektros variklį, kuris suka ratus.

Kadangi elektromobiliai sparčiai populiarėja šiomis dienomis, daugiau apie elektromobilius ir jų ateity skaitykite skiltyje – Elektromobiliai.

Vandenilinis variklis

Elektromobiliai vis dažniau matomi gatvėse, tačiau ar tokio pat proveržio kada nors sulauks ir vandenilį naudojantis transportas? Tobulinti šią technologiją skatina vizija, kad vieną dieną turėsime transporto sistemą, kuri visiškai neterš aplinkos. Automobilių gamintojai jau senokai eksperimentuoja su vandenilio degalų elementais varomais automobiliais, tačiau dėl įvairių veiksnių masinės jų gamybos perspektyvos vis dar gana miglotos. Dviejų didžiausių pasaulio automobilių gamintojų vadovai, transporto ateitį po 20-30 metų mato skirtingai, - „Volkswagen“ atstovai teigia, kad važinėsime baterijose elektros energiją kaupiančiais automobiliais, o „Toyota“ turi vandenilinę viziją.

Kaip veikia vandeniliniai varikliai?

Pirmasis būdas apima įrenginį, žinomą kaip kuro elementas. Kuro elementas paverčia vandenilį į elektrą, kuris vėliau varo transporto priemonės elektros variklius, kaip ir bet kurioje elektrinėje transporto priemonėje.

Kitas būdas – vandenilio varikliai; vidaus degimo varikliai, deginantys vandenilį kaip kurą. Bet kuris metodas turi savo privalumų ir pritaikymo ten, kur jie geriausiai tinka. Tačiau pastaroji, naudojant vidaus degimo variklius, yra labiau pažįstama technologija.

Nedaug kas žino kad, vienas iš pirmųjų vidaus degimo variklių veikė vandenilio ir deguonies mišiniu ir turėjo elektrinį kibirkštinio uždegimo mechanizmą. Jo išradėjas, buvęs Šveicarijos artilerijos karininkas, vardu François Isaac de Rivaz, panaudojo jį kurdamas transporto priemonę, galinčią gabenti sunkius krovinius nedideliais atstumais.

Vandenilio gamyba

Pagal gamybos būdą vandenilis išskiriamas į tris grupes: „pilkasis“, „mėlynasis“ ir „žaliasis“. Šios rūšys chemiškai yra identiškos, skiriasi tik jų gamybos būdai. Pats populiariausias yra „pilkasis“ vandenilis – jo gamybos metu į aplinką išskiriamas metanas ir anglies dvideginis, tad toks poveikis nėra draugiškas aplinkai. „Mėlynasis“ vandenilis yra gaminamas skaidant gamtines dujas – tai irgi „nekvepia“ tvarumu.

Visai kas kita – „žaliasis“ vandenilis, kurio gamybos metu neišskiriama žalingų emisijų, kadangi tam naudojama elektros energija iš atsinaujinančių išteklių, pavyzdžiui, vėjo ar saulės elektrinių. Problema ta, kad „žaliojo“ vandenilio gamybos proveržio bus galima tikėtis tik tada, kai elektros gamyba iš atsinaujinančių išteklių taps pertekline. Taip yra dėl to, kad vandenilio gamybai naudojant elektrą patiriami dideli elektros, kaip energijos rūšies, panaudojimo nuostoliai. Kur kas efektyviau elektrą naudoti tiesiogiai, t. y. pramonei, paslaugoms, namų ūkių poreikiams, elektromobilių įkrovimui ir t. t. Tad kol neturime „žaliosios“ elektros pertekliaus, tol ją naudoti vandenilio gamybai nėra efektyvu.

Vandenilinių variklių ateitis

Nors ir šiandien deklaratyvūs teiginiai, kad iš vandeniliu varomo automobilio duslintuvo išmetami tik vandens garai, dar nereiškia, kad toks transportas neteršia aplinkos. Visų pirma, nors vandenilis mūsų planetoje yra vienas iš labiausiai paplitusių cheminių elementų, grynas jis niekur neaptinkamas, nes susijungęs su deguonimi tampa vandeniu. Todėl norint naudoti vandenilį, pirmiausia jį reikia pagaminti. O šiandien vandenilis dažniausiai gaminamas iš dujų ir tokia gamyba nėra pigi bei teršia aplinką.

Skirtingų variklių privalumai ir trūkumai

Dar visai neseniai dyzelinas ir benzinas buvo vieninteliai pasirinkimai, o degalinė – vienintelė vieta, kur buvo galima papildyti degalų automobilius. Tačiau atsiradus hibridinėms ir elektra varomoms transporto priemonėms ir didėjant jų populiarumui, vairuotojai turi daugybę naujų galimybių. Naudodami elektrinį ar hibridinį automobilį galite maitinti savo transporto priemonę elektra ir įkrauti ją patogiai savo namuose.

Benzininis variklis

Nepaisant didėjančio elektromobilių populiarumo, ilgai tarnaujantis benzininis modelis išlieka numatytasis daugelio vairuotojų pasirinkimas perkant naują automobilį . Geriausiai pritaikyti vairuotojams, važiuojantiems trumpus atstumus mieste ar priemiesčiuose, benzininiai automobiliai geriausiai reaguoja į varginantį eismą. Jie yra pats prieinamiausias variantas, paprastai juos galima nusipirkti pigiau nei dyzelinius, hibridinius ar elektrinius modelius. Kai benzininiai varikliai paprastai gaminami iš pigesnių dalių, jų priežiūra paprastai kainuoja pigiau. Tačiau jiems reikia reguliaresnės priežiūros. Netinkamai prižiūrimi benzininiai varikliai gali greitai susigūžti ir pradėti gesti.

Privalumai:

  • Lengvai ir pigiai gauti kuro.

  • Platesnis modelių asortimentas

  • Pigiau pirkti ir remontuoti

  • Smagu vairuoti dėl itin jautrių variklių

Trūkumai:

  • Prastas našumas greitkeliuose.

  • Reikalinga reguliari priežiūra.

  • Benzininės transporto priemonės nuvertėja greičiau nei dyzelinės

Dyzelinis variklis

Dyzeliniai automobiliai pastaruoju metu buvo vertinami gana prastai, tačiau dyzelinių automobilių gamintojai gerokai pagerino išmetamųjų teršalų kiekį, todėl naujausi modeliai bus daug švaresni nei senesni. Jei reguliariai važiuojate dideliais atstumais ar greitkeliu, dyzelinis automobilis yra geriausias pasirinkimas. Gausite geriausią kainos ir kokybės santykį ir nepajusite, kaip jūsų automobilis kovoja dėl galios. Dyzelinio automobilio aptarnavimas gali kainuoti brangiau, todėl galite turėti didesnes automobilio priežiūros išlaidas .

Privalumai:

  • Nuvertėja mažiau nei benzininiai automobiliai

  • Reikalinga mažiau priežiūros.

  • Mažesnis kelių mokestis nei benzinas – dėl mažesnės CO2 emisijos

  • Didesnė traukos galia nei vidutiniškai benzininiai automobiliai, todėl jie idealiai tinka komercinėms transporto priemonėms

Minusai

  • Didesnė išankstinė kaina.

  • Vidutiniškai didesnės draudimo išlaidos

  • Varikliai dažniausiai būna triukšmingesni

  • Aptarnavimas gali būti brangesnis.

Hibridinis variklis

Hibridinės transporto priemonės yra vienas geriausių variantų, jei nesate visiškai pasirengęs važiuoti visiškai elektra. Galite pereiti prie ekologiškesnio vairavimo, bet vis tiek turite galimybę papildyti degalų kiekį. Hibridai yra puikūs, jei neplanuojate keliauti didelių atstumų, nes turėsite labai mažas automobilio eksploatavimo išlaidas . Galite pasiekti tinkamą atstumą iš įkraunamo hibrido, tačiau jei tikrai norite išnaudoti visas galimybes, turėsite įrengti elektromobilio įkrovimo tašką arba rasti kur reguliariai įkrauti.

Privalumai:

  • Mažesnės eksploatacinės išlaidos.

  • Ekologiškesnis.

  • Galimybė naudoti kurą.

Trūkumai:

  • Didesnė išankstinė kaina.

  • Brangi priežiūra.

  • Išmeta daugiau išmetamųjų teršalų nei vien elektrinė transporto priemonė

  • Mažesnis sukimo momentas nei dyzelinių ir benzininių automobilių dėl paprastai mažesnių variklių

Elektrinis variklis

Elektromobiliai yra geriausi aplinkai. Taigi, kas stabdo vairuotojus? Yra įvairių elektromobilių privalumų ir trūkumų , tačiau nėra lengva nuspręsti, ar jie jums tinka. Atrodo, kad dėl mažesnio poveikio aplinkai ir elektromobilio įkrovimo sąnaudų jis yra labai geras. Deja, laikas įkrauti elektromobilį ir išankstinė kaina perkant elektromobilį yra tik keletas veiksnių, neįtikinančių vairuotojų.

Privalumai:

  • Mažiausios eksploatacijos išlaidos.

  • Ekologiškas.

  • Mažas EV įmonės automobilių mokestis.

Minusai

  • Didelė išankstinė kaina.

  • Mažiau patogus nei kuras.

  • Laikas įkrauti elektromobilį.

  • Kai kuriose srityse ne iki galo išplėtotas įkrovimo tinklas.

Ką reiktų apgalvoti prieš pasirenkant variklio tipą

Automobilio pirkimas yra labai asmeniškas dalykas, nes kiekvienas vairuotojas turės skirtingus poreikius ir reikalavimus. Tačiau apskritai, renkantis naują automobilį, rekomenduojame atkreipti dėmesį į šiuos veiksnius:

Nuvažiuojamas atstumas

Kokį atstumą vidutiniškai nuvažiuojate per savaitę? Ar jums automobilis reikalingas tik į darbą ir namo, o galbūt kasdien nuvažiuojate didelius atstumus.

Elektromobilis - jei jums nereikia daug važinėti kasdien, o namuose galite turėti įkrovimo tašką.

Dyzelinis arba hibridinis variklis - jei jums reikia reguliariai įveikti didelius atstumus, , ypač jei nenorite būti suvaržyti.

Biudžetas

Kiekvienas automobilio tipas turi skirtingą kainą ir net kiekvienoje kategorijoje kainos gali labai skirtis. Vidutiniškai hibridiniai ir elektriniai automobiliai turi didesnę kainą nei tradiciniai benzininiai ir dyzeliniai automobiliai. Tačiau kai turite elektrinį ar hibridinį automobilį, eksploatacinės išlaidos yra daug mažesnės.

Triukšmo lygis

Kai kurie vairuotojai negali gyventi be burzgiančio benzininio ar dyzelinio variklio garso. Kiti pirmenybę teiks tylai, kurią kelyje suteikia elektrinės transporto priemonės.

Galimybė įkrauti

Taikoma tik tuo atveju, jei ketinate pereiti prie elektrinės ar hibridinės transporto priemonės, nes labai svarbu žinoti, kur galite jį įkrauti. Jei turite važiuojamąją dalį, įkrovimo tašką galite įrengti čia, bet taip pat galite tiesiog prijungti prie namų elektros tinklo. Jei ne, kai kuriose darbo vietose yra įkrovimo galimybės. Be to, JK turi nuolat augantį daugiau nei 35 000 viešųjų elektromobilių įkrovimo taškų tinklą. Galų gale, jei perkate ir vairuojate elektromobilį, turite įsitikinti, kad galėsite jį įkrauti, kad jis nuvežtų jus ten, kur norite.

Alkūninis mechanizmas

Al­kū­ni­nis švais­tik­li­o me­cha­niz­mas (AŠM) tie­sia­ei­gį s­len­ka­mą­jį stū­mok­lio jude­sį kei­čia su­ka­muo­ju al­kū­ni­nio ve­le­no ju­de­siu. Al­kū­ni­nį švais­tik­li­o me­cha­niz­mą su­da­rančias da­lis ga­li­ma skirs­ty­ti į - ju­da­mas ir ne­ju­da­mas.

Judančios dalys:

  • Alkūninis velenas;

  • Švaistiklis;

  • Pirštas;

  • Stūmoklis;

  • Žiedai;

  • Smagratis.

Nejudančios dalys:

  • Variklio blokas;

  • Cilindro galvutė;

  • Karteris.

Alkūninis velenas

Alkūninis velenas iš esmės yra vidaus degimo variklio pagrindas. Alkūninis velenas yra atsakingas už tinkamą variklio veikimą ir linijinio judesio pavertimą sukimosi judesiu. Alkūniniai velenai turi turėti labai didelį atsparumą apkrovai ir atsparumą dilimui, kad būtų užtikrintas ilgas tarnavimo laikas. Alkūninis velenas patiria didelę ciklinę apkrovą. Jį veikia du­jų slė­gio, iner­ci­jos ir iš­cen­tri­nės jė­gos. Be to, al­kū­ni­nis ve­le­nas per­duo­da du­jų slė­gio su­ki­mo mo­men­tą jė­gos pa­va­rai.

Al­kū­ni­niai ve­le­nai štam­puo­ja­mi iš le­gi­ruo­tojo plie­no ar­ba lie­ja­mi iš ke­taus. Lie­ti ke­tiniai ve­le­nai yra pi­ges­ni, leng­ves­ni, ge­riau slo­pi­na su­ka­muo­sius švy­ta­vi­mus, jų ge­res­nės an­tifrik­ci­nės sa­vy­bės, ta­čiau štam­puo­ti plie­ni­niai ve­le­nai yra stan­des­ni. Oto va­rik­liams daž­niausiai nau­do­ja­mi ke­ti­niai al­kū­ni­niai ve­le­nai, o dy­ze­liniams – plie­ni­niai.

Ke­tu­rių ci­lin­drų va­rik­lio al­kū­ni­nis ve­le­nas:

1 – pa­grin­di­niai kak­liu­kai; 2 – pe­te­liai; 3 – švais­tik­li­ų kak­liu­kai; 4 – at­sva­rai; A – kak­liu­kų per­si­den­gi­mas

Variklio korpusas

Tai ba­zi­nė va­rik­lio da­lis, prie ku­rios mon­tuo­ja­mos ir jun­gia­mos vi­sos va­rik­lio sis­te­mos ir me­cha­niz­mai. Kor­pu­są su­da­ro kar­te­ris ir ci­lin­drų blo­kas. Kad at­lai­ky­tų di­de­les jį vei­kian­čias jė­gas, va­rik­lio blo­kas tu­ri bū­ti kuo stan­des­nis. Jis lieja­mas iš le­gi­ruo­tojo pil­ko­jo ke­taus ar­ba aliu­mi­nio ly­di­nių.

1 – ci­lin­drų blo­kas; 2 – kar­te­rio dug­ni­nė; 3 – kar­te­rio dug­ni­nės tar­pi­nė

Ci­lin­drų gal­vu­tės

Ci­lin­drų gal­vu­tės ga­mi­na­mos vien­ti­sos (už­den­gia vi­są ci­lin­drų blo­ką) (3.9 pav.), to­kia kon­struk­ci­ja už­tik­ri­na di­des­nį va­rik­lio stan­du­mą, ar­ba at­ski­ros (kiek­vie­nam ar­ba ke­liems cilin­drams at­ski­rai) At­ski­ros gal­vu­tės pa­leng­vi­na va­rik­lio re­mon­tą, be to, už­tik­ri­na ge­res­nį ci­lin­dro san­da­ru­mą.

1 – ci­lin­drų gal­vu­tė; 2 – ci­lin­drų blo­kas

Ci­lin­drų blo­ko tar­pi­nės

Tarp ci­lin­drų blo­ko ir gal­vu­tės įtai­so­ma tar­pi­nė. Ji her­me­ti­zuo­ja ci­lin­drą, ne­lei­džia de­gi­niams iš jo iš­si­verž­ti ir au­ši­na­majam skys­čiui pa­tek­ti į aly­vą ar­ba ci­lin­drus. Tar­pi­nė tu­ri iš­lai­ky­ti la­bai di­de­les cik­li­nes ap­kro­vas, aukš­tas tem­pe­ra­tū­ras ir che­miš­kai agre­sy­vią ap­lin­ką

Stū­mok­liai

Stūmoklis yra esminė vidaus degimo variklio dalis. Labiau­siai me­cha­niš­kai ir ter­miš­kai ap­krau­ta va­rik­lio de­ta­lė, kuri yra labai svarbi paverčiant degalus, kuriuos naudojate pripildydami automobilį, į energiją, kuria automobilis važiuoja į priekį. Tai judantis komponentas, naudojamas jėgą iš dujų, kurios plečiasi cilindruose, perkelti į alkūninį veleną, kad suktų ratus.

Stū­mok­lis tu­ri iš­lik­ti stan­dus esant aukštai tem­pe­ra­tū­rai, bū­ti at­spa­rus di­li­mui ir kuo leng­ves­nis, kad su­si­da­ry­tų kuo ma­žes­nės iner­ci­jos jė­gos. Stū­mok­liai dažniau­siai lie­ja­mi iš aliu­mi­nio su si­li­cio prie­maišomis

Stū­mok­lis

Švais­tik­lio ir stū­mok­lio jun­gi­mas: 1 – stū­mok­lis; 2 – pirštas; 3 – švais­tik­lis

Stū­mok­lio gal­vu­tė­je iš­te­ki­na­mi grio­ve­liai kom­pre­si­niams ir te­pa­lo žie­dams. Te­pa­lo žie­dų grio­ve­liuo­se ar­ba po jais iš­grę­žia­mos ~2 mm sker­smens dre­na­ži­nės sky­lu­tės, kurio­mis aly­vos per­tek­lius nuo ci­lin­dro sie­ne­lių su­grą­ži­na­mas į kar­te­rį. Krei­pia­mo­sios da­lies priela­jo­se į dvi ste­bu­les įsta­to­mas stū­mok­lio pirš­tas, jun­gian­tis stū­mok­lį su švais­tik­liu.

Stumoklio žiedai

Stū­mok­lio gal­vu­tė­je iš­te­ki­na­mi grio­ve­liai kom­pre­si­niams ir te­pa­lo žie­dams. Stūmoklio žiedai sandarina degimo kamerą. Jie nustatyti taip, kad cilindro sienelė arba įdėklas būtų tinkamai spaudžiamas, o tai užtikrina vienodą alyvos plėvelę ant cilindro darbinių paviršių. Tai užtikrina pakankamą sutepimą ir apsaugo nuo nusidėvėjimo.

Stūmoklio žiedai turi 2 pagrindines funkcijas:

1 Funkcija - Degimo dujų sandariklis

Žiedų paskirtis yra visiškai išlaikyti cilindro sandarumą tarp stūmoklio ir cilindro sienelės. Labai svarbu, kad degimo dujos nepatektų į tarpą tarp stūmoklio ir cilindro, susidariusį sprogimo metu. Jei degimo dujos nutekėtų, visos galios nebūtų galima realizuoti ir padidėtų degalų sąnaudos, o tai kenkia tiek ekonomiškai, tiek aplinkai.

2 Funkcija – Tepimo alyvos reaguliavimas

Antra funkcija yra nuolat sukurti minimalų reikalingą tepimo alyvos sluoksnį, kad būtų išvengta nudegimų. Variklio cilindre esantį stūmoklio žiedą veikia aukštos temperatūros degimo dujos, o kartu su stūmokliu jis turi judėti ir grįžti daugybę tūkstančių kartų per minutę ar net daugiau. Siekiant užtikrinti, kad stūmoklio žiedas ir cilindras nesudegtų, o tepalinės alyvos perteklius nepatektų į degimo kamerą, cilindro sienelės tepimo alyvos sluoksnis yra kontroliuojamas iki minimumo.

Dujų skirstymo mechanizmas

Du­jų skirs­ty­mo me­cha­niz­mas (DSM) skirtas cilindrų vidinei ertmei laiku sujungti su siurbimo ir išmetimo vamzdžiais. Kad viskas vyktu sklandžiai varikliui dirbant, yra būtina, kad būtų užtikrinta didžiausia galia, ekonomiškumas ir kuo mažesnės kenksmingųjų medžiagų kiekis išmetamosiose dujose.

Dujų skirstymo mechanizmą sudaro:

1. Vožtuvai (su riebokšliais);

2. Spyruoklės;

3. Skirstymo velenėlis;

4. Svirtelės;

5. Skirstymo velenėlio pavara (grandinė, diržas).

Šiuolaikiniuose varikliuose naudojamus DSM galima skirstyti pagal:

Vož­tu­vų skai­čių vie­nam ci­lin­drui:

a – du vožtu­vai;

b – trys vožtu­vai;

c – ke­tu­ri vožtu­vai;

d – pen­ki vož­tu­vai. Esant ne­po­ri­niam vož­tu­vų skai­čiui (3 ar­ba 5), įsi­ur­bi­mo vož­tuvų vi­sa­da bū­na dau­giau.

Vož­tu­vų pa­va­ros kon­struk­ci­ją:

a) me­cha­ni­niai;

b) hid­rau­li­niai;

c) elek­tro­mag­ne­ti­niai.

Skirs­ty­mo ve­le­no vietą:

a) skirs­ty­mo ve­le­nas ci­lin­drų gal­vu­tės vir­šu­je (4.2 pav., a, b, c, e);

b) skirs­ty­mo ve­le­nas apa­čio­je va­rik­lio blo­ke (4.2 pav., d)

Pa­gal DSM pa­va­ros kon­struk­ci­ją (4.3 pav.):

a) krum­plia­ra­ti­nė;

b) gran­di­ni­nė;

c) dan­ty­tasis dirželis.

Pa­gal du­jų skirs­ty­mo ve­le­no kumš­te­lių for­mą (4.4 pav.):

- išgaub­ta;

- tan­gen­ti­nė;

- įgaub­ta;

- ne­si­met­ri­nio pro­fi­lio.

Variklio tepimo Sistema

Jei esate susidūrę su automobilio priežiūra, tikriausiai žinote, kad turite reguliariai keisti automobilio alyvą. Rečiau žinoma kokia jos paskirtis, kur variklyje ji teka ir kodėl ją reikia keisti.

Variklis yra sudėtingas įrenginys, kuris susideda iš daug sąveikaujančių dalių. Judančios dalys sudaro trintį. Tepimo sistemos paskirtis yra tiekti tepalą tarp besitrinančių detalių. Negana to ši sistema šalina dilimo produktus, valo alyvą, gerina cilindrų ir stūmoklių sandarumą, aušina ir saugo variklio detales nuo korozijos. Trin­tis ga­li bū­ti sau­soji, skys­čio, pus­sau­sė ir ri­bi­nė(more).

Tepimo sistemą sudaro:

  • Karteris;

  • Siurblys;

  • Filtras;

  • Kontrolės prietaisai.

Trinčiai sumažinti, automobiliuose naudojama variklio alyva.

Jai keliami reikalavimai:

  • Kuo ilgiau išsaugoti gerąsias savybes;

  • Esant kuo di­des­niam tem­pe­ra­tū­rų dia­pa­zo­nui iš­sau­go­ti klam­pą ir už­tik­rin­ti ma­žiausią pa­si­prie­ši­ni­mą tarp są­vei­kau­jan­čių da­lių;

  • Kuo aukš­tes­nė už­si­lieps­no­ji­mo tem­pe­ra­tū­ra;

  • Kuo že­mes­nė stin­gi­mo tem­pe­ra­tū­ra.

Variklio alyva išgaunama – destiliuojant naftą mineralinėms alyvoms ir sintezuojant ne naftos kilmės angliavandenilius sintetinėms alyvoms.

Eksploatuojant automobilį alyvos kokybė laipsniškai blogėja, todėl ją reikia keisti. Keitimo laiką nustato gamintojai, jis dažniausiai išreiškiamas kilometražu. Daugelį metų standartinis patarimas buvo kas 8000 kilometrų arba kas tris mėnesius, atsižvelgiant į tai, kiek nuvažiuojate ir važiavimo pobūdį. Laikui bėgant dėl modernių variklių ir modernių alyvų patobulinimų dauguma automobilių gali nuvažiuoti nuo 12 000 kilometrų net iki 16 000 kilometrų. Norint tikslesnių nurodymų skaitykite automobilio vadovą.

Au­to­mo­bi­liuo­se daž­niau­siai įren­gia­ma miš­ri te­pi­mo sis­te­ma. Ci­lin­drų sie­ne­lės te­pamos taš­ky­mu, al­kū­ni­nio ve­le­no ir du­jų skirs­ty­mo ve­le­nė­lių kak­liu­kai – slė­giu. Varik­liui pra­dė­jus veik­ti, aly­va iš kar­te­rio siur­blio tie­kia­ma į aly­vos fil­trą ir iš­va­ly­ta ci­lin­drų blo­ke ir gal­vu­tė­je esan­čiais ka­na­lais – į te­pi­mo taš­kus. At­gal į kar­te­rį aly­va su­te­ka per tam skir­tas ert­mes. Ci­lin­drų sie­ne­lių te­pi­mui pa­ge­rin­ti daž­nai įren­gia­mi pa­pil­do­mi te­pi­mo taškai. Jie bū­na švais­tik­ly­je ar­ba va­rik­lio blo­ko at­ski­ro­je ma­gist­ra­lė­je

Ko­kią aly­vą nau­do­ti kon­kre­čia­me va­rik­ly­je skaitykite straipsnyje - Patarimai ir gudrybės apie automobilius

Apibendrinimas

Tepimo sistemos paskirtis

  • Sistemos paskirtis yra tiekti tepalą tarp besitrinančių detalių.

  • Sistema šalina dilimo produktus

  • Valo alyvą

  • Gerina cilindrų ir stūmoklių sandarumą

  • Aušina ir saugo variklio detales nuo korozijos.

Kokie yra tepimo sistemos komponentai?

Alyvos bakas, siurbimo vamzdis, alyvos siurblys, slėgio mažinimo vožtuvas, alyvos filtras, išleidimo angos ir galerijos bei karteris.

Kaip išgaunama variklio alyva?

Destiliuojant naftą mineralinėms alyvoms ir sintezuojant ne naftos kilmės angliavandenilius sintetinėms alyvoms.

Kodėl svarbu tepti variklį?

Gerai suteptas variklis leidžia automobiliui važiuoti be didelių apkrovų ir naudojant mažiau degalų žemesnėje temperatūroje. Visa tai reiškia mažesnį judančių variklio dalių nusidėvėjimą ir ilgainiui pinigų sutaupymą kuomet rečiau reikia keistis variklio detales.

Kada reikia keisti variklio alyvą?

Keitimo laiką nustato gamintojai, jis dažniausiai išreiškiamas kilometražu. Naujausi automobiliai turi įmontuotą sistemą kuri parodo kada jums reikia keisti alyvą, bet jei jos nėra alyva dažniausiai keičiama nuvažiavus maždaug 12 000 – 16 000 kilometrų.

Variklio aušinimo sistema

Deginant kuro ir oro mišinį išsiskiria didžiulis šilumos kiekis. Variklis greitai perkais ir suges, jei nebus aušinamas. Todėl inžinieriai sukūrė variklio aušinimo sistemą. Pagrindinė aušinimo sistemos funkcija yra užtikrinti, kad variklis veiktų optimalioje darbinėje temperatūroje. Jūsų automobilio variklis geriausiai veikia esant aukštai temperatūrai. Kai variklis šaltas, komponentai lengvai susidėvi, išskiria daugiau teršalų, variklis tampa mažiau efektyvus. Taigi dar vienas svarbus aušinimo sistemos uždavinys – leisti varikliui kuo greičiau įkaisti, o vėliau palaikyti pastovią variklio temperatūrą.

Aušinimo sistemos komponentai:

  • Radiatorius - sukurtas tam, kad pašalintų šilumą iš aušinimo skysčio, perkeliant ją į ventiliatoriaus per radiatorių pučiamą orą ir į važiuojantį orą.

  • Ventiliatorius ar ventiliatoriai – užtikrina pakankamą oro srautą radiatoriaus aušinimui

  • Termostato vožtuvas - kuris atsidaro, kai pasiekiama norima darbinė temperatūra ir cirkuliuoja aušinimo skystį per variklį. Įjungia ir išjungia ventiliatorių.

  • Vandens siurblys (arba aušinimo skysčio siurblys) – varo aušinimo skystį per variklio bloką

  • Išsiplėtimo bakas - leidžia aušinimo skysčiui išsiplėsti ir išeiti iš aušinimo kontūro, kai jis karštas.

  • Žarnos - eilė guminių žarnų jungia radiatorių su varikliu, per kurį teka aušinimo skystis.

Automobiliuose yra dviejų tipų aušinimo sistemos: aušinamas skysčiu ir oru

Aušinimas skysčiu

Skysčiu aušinamų automobilių aušinimo sistema cirkuliuoja skystį vamzdžiais ir variklio kanalais. Kai šis skystis praeina per karštą variklį, jis sugeria šilumą ir aušina variklį.

Oro aušinimas

Kai kurie senesni automobiliai ir labai nedaug šiuolaikinių automobilių yra aušinami oru . Užuot cirkuliavęs skystis per variklį, variklio blokas yra padengtas aliuminio briaunomis, kurios pašalina šilumą nuo cilindro. Galingas ventiliatorius stumia orą virš šių briaunų, o tai, perduodama šilumą į orą, aušina variklį.

Kaip veikia variklio aušinimo sistema:

Aušinimo sistema veikia nuolat leisdama aušinimo skystį per variklio bloko kanalus. Aušinimo skystis, varomas vandens siurblio, stumiamas per cilindrų bloką. Kai tirpalas praeina šiais kanalais, jis sugeria šilumą iš variklio. Išeinant iš variklio, šis įkaitęs skystis patenka į radiatorių, kur jį vėsina oro srautas, patenkantis per automobilio radiatoriaus groteles. Skystis atvės, kai praeis pro radiatorių ir vėl grįš į variklį, kad surinktų daugiau variklio šilumos ir nuneštų jį.

Tarp radiatoriaus ir variklio yra termostatas. Priklausomai nuo temperatūros, termostatas reguliuoja, kas nutinka skysčiui. Jei skysčio temperatūra nukrenta žemiau tam tikro lygio, tirpalas apeina radiatorių ir nukreipiamas atgal į variklio bloką. Aušinimo skystis toliau cirkuliuos, kol pasieks tam tikrą temperatūrą ir atidarys termostato vožtuvą, leisdamas jam vėl praeiti pro radiatorių, kad atvėstų.

Atrodo, kad dėl labai aukštos variklio temperatūros aušinimo skystis gali lengvai pasiekti virimo temperatūrą. Tačiau sistema patiria spaudimą, kad taip neatsitiktų. Kai sistemoje yra slėgis, aušinimo skysčiui daug sunkiau pasiekti virimo temperatūrą. Tačiau kartais padidėja slėgis, todėl jį reikia sumažinti, kad būtų galima ištuštinti žarną arba tarpiklį. Radiatoriaus dangtelis pašalina perteklinį slėgį ir skystį, kaupdamasis rezerviniame bake. Kai skystis akumuliacinėje talpykloje atvės iki priimtinos temperatūros, jis grąžinamas į aušinimo sistemą pakartotinei cirkuliacijai.

Apibendrinimas

Kokios yra aušinimo sistemos dalys?

Aušinimo sistemą sudaro radiatorius, slėgio dangtelis, ventiliatorius, siurblys, termostatas, žarnos ir perpildymo bakas.

Kokie yra variklio aušinimo sistemų tipai?

Transporto priemonėse gali būti tiek oro aušinimo, tiek skysčio aušinimo sistema. Dauguma šiuolaikinių automobilių naudoja skysčio aušinimo sistemas.

Kokia yra variklio aušinimo sistemos paskirtis?

Automobilio aušinimo sistemos užduotis – leisti varikliui greitai pasiekti maksimalią temperatūrą, palaikyti tokią temperatūrą naudojimo metu ir išleisti šilumos perteklių į orą.

Kokia yra pagrindinė aušinimo sistemos gedimo priežastis?

Kai kurios iš didžiausių aušinimo sistemų gedimo priežasčių yra per mažas aušinimo skysčio kiekis, užsikimšimas ar kita kliūtis, nuotėkis ir netinkamai veikiantis termostatas.

Ar saugu važiuoti degant aušinimo skysčio lemputei?

Kai užsidega aušinimo skysčio lemputė, tai reiškia, kad aušinimo skystis yra beveik išeikvotas. Jei ir toliau važiuojate be aušinimo skysčio, gali kilti problemų, pvz., perkaisti variklis arba perpūstos tarpinės. Neturėtumėte važiuoti labai ilgai, kai įjungta aušinimo skysčio lemputė; vietoj to nuvažiuokite nuo kelio ir leiskite varikliui atvėsti. Tada kuo greičiau pripildykite aušinimo skysčio rezervuarą. Tuomet geriausia yra nuvykti į automobilių remonto dirbtuves ir nustatyti.

Variklio maitinimo Sistema

Variklio maitinimo sistema ruošia kokybišką degųjį mišinį iš degalų i oro.

Sis­te­mą sudaro oro ir de­ga­lų tie­ki­mo, de­gio­jo mi­ši­nio ruo­ši­mo ir de­gi­nių šali­ni­mo įtai­sai.

Kuo tiks­liau vyksta visas procesas kuomet dozuo­ja­mi, išpurškia­mi, išga­ri­na­mi ir su­maišomi su oru de­ga­lai, tuo ge­riau jie su­de­ga cilin­dre. Nuo maitinimo sistemos techninio lygio priklauso va­rik­lio eko­no­mišku­mas, ga­lia ir kenks­min­gųjų me­džia­gų kie­kis iš­me­ta­mo­sio­se du­jose.

Variklio darbo efektyvumas priklauso nuo degalų ir oro santykio. Ištirta, kad 1 kg benzino sudeginti reikia 14,8kg oro, 1kg dyzelino – 14,5kg oro.

Degųjį mišinį skirstome į:

  • liesas – kai oro yra daugiau negu reikia sudeginti degalus;

  • riebusis – kai oro yra mažiau negu reikia sudeginti degalus;

  • normalus – kai oro kiekis lygus teoriškai reikalingam.

Variklis su liesu mišiniu dirba ekonomiškai, norint išvystyti didžiausią benzininio variklio galią naudojamas pariebintas mišinys.

Variklio paleidimo sistema

Kad variklis užsivestų, jis turi būti sukamas tam tikru greičiu, kad jis įsiurbtų kurą ir orą į cilindrus ir juos suspaustų. Paleidimo sistema yra viena iš variklio sistemų, užtikrinančių variklio užvedimą. Kai pasukate automobilio uždegimo raktelį, variklis apsiverčia ir pradeda darbą. Tačiau jo paleidimas iš tikrųjų yra sudėtingesnis, nei jūs manote.

Svarbiausi komponentai variklio užvedimui:

Akumuliatorius

Akumuliatorius kaupia įkrovą, kuri suteikia starteriui pakankamai galios apversti variklį ir priversti jį veikti savo jėgomis. Tada jums važiuojant generatorius naudoja variklio galią akumuliatoriui įkrauti. Akumuliatorius ne tik tiekia energiją starteriui, bet ir variklio cilindruose esančioms uždegimo žvakėms. Be kibirkšties degimo ciklas neprasidės ir variklio negalėsite užvesti.

Starteris

Starteris yra mažas, bet galingas elektros variklis, kuris suka nedidelę starterio pavarą. Kai pasukate raktelį, galia siunčiama į starterį, kuris kartu su varikliu įjungia starterio pavarą. Tada starteris „užsuka“, sukurdamas tą nepakartojamą automobilio variklio užvedimo garsą.

Smagratis

Variklio viduje alkūninis velenas sukasi stūmokliais ir siunčia galią į transmisiją, pavaros liniją ir galiausiai į ratus. Prie kito alkūninio veleno galo pritvirtintas smagratis. Smagratis yra sunki pavara, padedanti išlaikyti sukimosi energiją ir užtikrinti sklandų variklio atsaką. Tai taip pat yra komponentas, su kuriuo susijungs starterio pavara, kad užsivestu variklis.

Kuro siurblys

Be kibirkšties, kurią suteikia akumuliatorius, ir deguonies, kurį tiekia mus supantis oras, variklyje reikia degalų, kad jis veiktų. Šiuolaikinio automobilio degalų siurblys siunčia suslėgtą degalų srautą į degalų purkštukus. Kai pasukate raktelį, variklis pradės suktis, o degalų purkštukai į kiekvieną cilindrą pradės purkšti puikų kiekį benzino. Kai šis oro/kuro mišinys užsidega nuo kibirkšties, jis nuspaudžia stūmoklį, pradeda sukti alkūninį veleną ir variklis pradeda veikti pats.

Kaip veikia paleidimo sistema:

  • Kai pasukate uždegimo raktelį į ON padėtį, variklio kompiuteris (PCM) patikrina, ar sutampa užvedimo raktelio saugos kodas. Jei taip, varikliui leidžiama veikti.

  • Kai pasukate raktelį į START padėtį arba paspaudžiate START mygtuką, variklio kompiuteris (PCM) patikrina, ar pavarų dėžė yra stovėjimo arba neutralioje padėtyje, ar nuspaustas stabdžių pedalas (automatinis) arba sankabos pedalas (rankinis).

  • Jei visi patikrinimai yra sėkmingi, variklio kompiuteris įjungia starterio relę.

  • Starterio relė uždaro starterio valdymo grandinę ir įjungia starterio solenoidą.

  • Starterio solenoidas uždaro didelės srovės grandinę ir siunčia maitinimą starterio varikliui.

  • Tuo pačiu metu starterio solenoidas pastumia starterio pavarą į priekį, kad sujungtų ją su variklio lanksčia pavara (arba smagračio pavara mechaninėje pavarų dėžėje). Lanksti plokštė (smagratis) pritvirtinta prie variklio alkūninio veleno.

  • Starterio variklis pakankamai greitai apverčia variklio alkūninį veleną, kad galėtų užvesti variklį. Automobiliuose su paleidimo mygtuku sistema išjungia starterio variklį, kai tik variklis pradeda veikti.

Uždegimo sistema

Uždegimo sistema – generuoja aukštą įtampą iš automobilio akumuliatoriaus ir paeiliui perduoda tai kiekvienai uždegimo žvakei, uždegant kuro ir oro mišinį variklio degimo kamerose.

Kibirkštinio uždegimo variklio veikimas:

Degalai iš karbiuratoriaus patenka į degimo kamerą siurbimo takto metu, judindami stūmoklį žemyn atidarant įleidimo vožtuvą, o šie degalai suspaudžiami judant stūmokliui aukštyn, kai stūmoklis maksimaliai pasislenka į cilindro viršų. uždegimo žvakė sukuria kibirkštį, kuri uždega degalus, ir sukuria didžiulę galią, kuri naudojama smagračiui kaupti ir pakartotinai naudojama, kai to reikia, o suspaudimo ir uždegimo metu užsidaro tiek įleidimo, tiek išleidimo vožtuvai, po uždegimo proceso sudegus degalams susidaro karštos išmetamosios dujos ir šios išmetamosios dujos išmetimo takto metu išeina atidarius išleidimo vožtuvą.

Pagrindinės kibirkštinio uždegimo variklio dalys:

  • Cilindras

  • Stūmoklis

  • Stūmoklio strypas

  • Švaistiklis

  • Uždegimo žvakė

  • Vožtuvai

Cilindras:

Cilindras naudojamas suspaudimo, darbo, degimo ir išmetimo taktams.

Stūmoklis:

Jis naudojamas kurui degimo kameroje suspausti ir energijai gaminti.

Stūmoklio strypas:

Jis naudojamas sujungimui su alkūniniu velenu, kad slystų cilindro viduje.

Švaistiklis:

Švaistiklis sujungia stūmoklio strypą ir alkūninį veleną, o tai atlieka svarbų vaidmenį paverčiant grįžtamąjį judesį į sukamąjį judesį.

Uždegimo žvakė:

Gamina kibirkštį ir uždega kurą degimo kameroje, kad susidarytų šiluma.

Vožtuvai:

Vožtuvai naudojami tam, kad kuras per įleidimo vožtuvą patektų į degimo kamerą ir iš išleidimo vožtuvo pašalintų karštas dujas.

Variklio išmetimo sistema

Jūsų automobilio išmetimo sistema nėra skirta tik tam, kad jis skambėtų tyliau, sistema atlieka esminį vaidmenį atliekant operacijas ir užtikrina, kad automobilis atitiktų techninės apžiūros ir išmetamųjų teršalų reikalavimus. Šiuolaikinės sistemos gali netgi pagerinti bendras transporto priemonės specifikacijas padidindamos variklio galią arba degalų efektyvumą.

Susirūpinimas dėl mūsų automobilių poveikio aplinkai nėra naujiena. 1970 m. Švaraus oro įstatymo redakcija suteikė EPA išsamią teisę reguliuoti automobilių išmetamų teršalų kiekį. Tobulėjant technologijoms, EPA siekė griežtesnių standartų. Ir nors nauji automobiliai yra daug švaresni nei prieš 40 metų, šiandien žmonės linkę nuvažiuoti didesnius atstumus ir daug dažniau, o tai prisideda prie daug daugiau taršos. Švaraus oro įstatymas buvo atnaujintas ir išplėstas 1977 m., o vėliau 1990 m.

De­ga­lų įpurš­ki­mo sis­te­mų pa­ruoš­tas de­gu­sis mi­ši­nys pa­ten­ka į cilin­drus. Po dar­bo tak­to li­kę de­gi­niai ša­li­na­mi į at­mo­sfe­rą per iš­me­ti­mo sis­te­mą.

Išmetimo sistemos funkcijos:

  • Išmetimo sistema surenka išmetamąsias dujas iš cilindrų

  • Pašalina kenksmingas medžiagas

  • sumažina triukšmo lygį ir

  • Išleidžia išvalytas išmetamąsias dujas tinkamoje transporto priemonės vietoje toliau nuo keleivių.

  • Išmetimo sistema turi atlaikyti aukštą temperatūrą ir slėgį,

  • Turi atlaikyti variklio ir kėbulo vibracijas bei važiuojamosios dalies vibracijas ir smūgius.

  • Papildomai turi atsispirti korozijai, kuri atakuoja iš vidaus, kurią sukelia karštos dujos ir rūgštis, o iš išorės – drėgmės, purslų ir sūraus vandens pavidalu.

Išmetimo sistemos komponentai:

Elektromobiliai

Jie sako: ELEKTROMOBILIS – tai pasaulio revoliucija. Bet ar tikrai viskas, kas blizga, yra auksas? Naujausios technologijos žavi, benzino ir dyzelino kainos gąsdina. Mintis sutaupyti begales pinigų už degalus atrodo patraukli, bet ar žinote kokia yra elektromobilių perpardavimo vertė? Aš ištriktųjų elektromobiliai nekenkia aplinkai?

Elektromobilis – tai pasaulio revoliucija, turinti daugiau elektronikos nei mechanikos. Elektromobilis turi daug mažiau besidėvinčių komponentų ir paprastesnę (bei pigesnę) eksploataciją. Taip pat automobiliui nenaudojant degalų - ženkliai sumažėja bendros išlaidos transportui.

Dar visai neseniai jie buvo neišvaizdūs, negalingi ir brangūs. Šiandien elektromobilių gamintojai vis lenkia vieni kitus: ilgėja nuvažiuojamas atstumas, kaina tampa vis prieinamesnė, o modernus dizainas – gniaužia kvapą.

Kaip veikia elektromobilio variklis?

Elektromobiliai veikia imdami elektrą iš tinklo ir kaupdami elektros energiją įkraunamose baterijose, kurios maitina elektros variklį, kuris suka ratus. Elektromobiliai įsibėgėja greičiau nei automobiliai su tradiciniais degalų varikliais, todėl vairavimas atrodo lengvesnis.

Kokios yra vidinės elektromobilio dalys?

EV turi 90 % mažiau judančių dalių nei VDV (vidaus degimo variklis) automobilyje. Elektromobilių automobilių dalių sąrašas:

  • Akumuliatorius - Akumuliatoriaus blokas yra esminis elektromobilio komponentas, kaupiantis elektros energiją transporto priemonės veikimui. Paprastai jį sudaro daugybė ličio jonų akumuliatoriaus elementų.

  • Inverteris - atsakingas už nuolatinės srovės (DC) pavertimą iš akumuliatoriaus į kintamąją srovę (AC) elektros varikliui. Jis valdo variklio greitį ir sukimo momentą reguliuodamas kintamosios srovės dažnį ir amplitudę.

  • Elektrinis variklis - paverčia akumuliatoriaus elektros energiją mechanine energija varyti ratus.

  • Įkrovimo prievadas - elektromobiliuose yra įkrovimo prievadas, leidžiantis įkrauti transporto priemonės akumuliatorių iš išorinio maitinimo šaltinio, pavyzdžiui, įkrovimo stotelės arba standartinio elektros lizdo.

  • Integruotas įkroviklis - šis komponentas yra atsakingas už kintamosios srovės iš įkrovimo stoties arba lizdo konvertavimą į nuolatinę srovę, reikalingą akumuliatoriui įkrauti.

  • Aukštos įtampos laidai - elektra varomi aukštos įtampos laidai perduoda elektros energiją iš akumuliatoriaus į elektros variklį ir kitus komponentus.

  • Transmisija arba redukcinė pavarų dėžė - kai kurie elektromobiliai naudoja transmisiją arba reduktorinę pavarų dėžę, kad optimizuotų galios tiekimą ratams.

  • Aušinimo sistema - elektriniams automobiliams reikalingos aušinimo sistemos, kad būtų galima reguliuoti svarbiausių komponentų (elektros variklis ar akumuliatorius) temperatūrą. Priklausomai nuo transporto priemonės konstrukcijos, gali būti naudojamas aušinimas skysčiu arba oru.

  • Regeneracinė stabdžių sistema - elektra varomi automobiliai dažnai turi regeneracines stabdžių sistemas, kurios fiksuoja ir kaupia energiją stabdant ar lėtėjant. Ši energija paprastai siunčiama atgal į akumuliatorių, kad būtų padidintas efektyvumas ir padidintas nuotolis.

  • Šilumos valdymo sistema - optimalios baterijos temperatūros palaikymas yra labai svarbus jo veikimui ir ilgaamžiškumui. Šilumos valdymo sistema naudojama akumuliatoriui šildyti arba vėsinti pagal poreikį.

  • Valdiklis arba galios elektronika - šis komponentas valdo įvairius elektros jėgos pavaros aspektus, įskaitant variklio valdymą, energijos paskirstymą ir saugos funkcijas.

  • Elektrinės transporto priemonės valdymo blokas (ECU) - ECU veikia kaip transporto priemonės smegenys, valdydamas įvairias funkcijas, tokias kaip traukos kontrolė, akumuliatoriaus valdymas ir regeneracinis stabdymas.

  • Elektrinis vairo stiprintuvas (EPS) - vietoj tradicinio hidraulinio vairo stiprintuvo elektra varomuose automobiliuose naudojamas EPS, kuris priklauso nuo elektros variklio, kuris padeda valdyti vairą.

  • Prietaisų skydelis ir informacijos ir pramogų sistema - elektra varomuose automobiliuose yra įrengtos skaitmeninės prietaisų grupės ir informacijos ir pramogų sistemos, kurios suteikia informaciją vairuotojui ir keleiviams, įskaitant akumuliatoriaus būseną, atstumą ir energijos suvartojimą.

Kokių tipų elektromobilių būna?

Yra keletas skirtingų elektromobilių tipų. Kai kurios veikia tik elektra, tai vadinamos grynai elektrinėmis transporto priemonėmis. Kai kurie taip pat gali būti varomi benzinu arba dyzelinu, tai vadinama hibridinėmis elektrinėmis transporto priemonėmis.

  • Įkraunama elektra – tai reiškia, kad automobilis varo tik elektrą ir visą savo galią gauna, kai yra prijungtas prie maitinimo tinklo. Šiam tipui važiuoti nereikia benzino ar dyzelino, todėl jis neišskiria išmetamųjų teršalų, kaip tradiciniai automobiliai.

  • Įkraunamas hibridas – šie automobiliai daugiausia varomi elektra, bet taip pat turi tradicinį kuro variklį, todėl galite naudoti benziną arba dyzeliną, jei jie išsikrauna. Varydami degalais šie automobiliai išmeta teršalų, bet kai varomi elektra – ne. Įkraunamus hibridus galima prijungti prie elektros šaltinio, kad būtų galima įkrauti akumuliatorių.

  • Hibridinis-elektrinis – daugiausia varomas degalais, tokiais kaip benzinas ar dyzelinas, bet taip pat turi elektrinį akumuliatorių, kuris įkraunamas naudojant regeneracinį stabdymą. Tai leidžia vienu mygtuko paspaudimu perjungti tarp degalų variklio ir „EV“ režimo. Šių automobilių negalima prijungti prie elektros šaltinio, o energijai gauti naudojamas benzinas arba dyzelinas.

Kiek laiko užtrunka įkrauti elektromobilį?

Taip pat yra trys EV įkrovimo greičiai:

  • Lėtas – paprastai iki 3 kW. Dažnai naudojamas įkrauti per naktį arba darbo vietoje. Įkrovimo laikas: 8-10 valandų.

  • Greitas – paprastai 7Kw arba 22kW. Įrengiami automobilių stovėjimo aikštelėse, prekybos centruose, laisvalaikio centruose ir namuose su automobilių stovėjimo aikštele ne gatvėje. Įkrovimo laikas: 3-4 valandos.

  • Greitas – paprastai nuo 43 kW. Suderinamas tik su EV, turinčiais greito įkrovimo galimybę. Įkrovimo laikas: 30-60 minučių.

Kiek toli galite nukeliauti vienu pilnu įkrovimu?

Kokį atstumą elektromobilis gali nuvažiuoti vienu įkrovimu labai skiriasi nuo automobilio modelio. Elektromobiliai gali nuvažiuoti nuo maždaug 100 kilometrų iki daugiau nei 600 kilometrų vienu įkrovimu, priklausomai nuo akumuliatoriaus dydžio ir transporto priemonės konstrukcijos. Štai pavyzdžiai, kaip toli kai kurie elektromobiliai gali nuvažiuoti vienu įkrovimu:

  • Volkswagen e-Golf – atstumas: 200 kilometrų

  • Porsche Taycan - atstumas: 400 kilometrų

  • Hyundai Kona Electric – atstumas: 400 kilometrų

  • Ford Mustang Mach-E – atstumas: 500 kilometrų

  • Tesla Model S – atstumas: 650 kilometrų

Labai svarbu paminėti, kad nuvažiuojamas atstumas labai gali skirtis nuo oro salygų. Žiemos sąlygomis atstumas gali sumažėti nuo 10 % iki 30 % ar net daugiau, priklausomai nuo to, koks ekstremalus šaltas oras ir kaip naudojatės transporto priemone. Tarkim Tesla Model S didžiausias nuvažiuojamas atstumas yra 650 km., temperatūrai svyruojant tarp -5 ir -10 nuvažiuojamas atstumas bus apie 530km. Turint didesnį akumuliatorių nėra taip baisu, bet tarkim Volkswagen e-Golf nuvažiuojamas atstumas žiemą gali likti iš 200 km tik apie 130 km.

Elektromobilių nuotolis žiemą gali sumažėti dėl kelių veiksnių:

Akumuliatoriaus efektyvumas: šalta temperatūra gali neigiamai paveikti akumuliatoriaus efektyvumą, sumažindama jo talpą ir bendrą veikimo diapazoną.

Padidėjęs energijos suvartojimas: naudojant šiltą orą salone arba funkciją atitirpinti langus – automobiliui reikia papildomos energijos iš akumuliatoriaus, o tai dar labiau sumažina nuvažiuojamą atstumą.

Padangų slėgis: dėl šaltos temperatūros taip pat gali sumažėti slėgis padangose, o tai gali padidinti pasipriešinimą riedėjimui ir sumažinti efektyvumą.

Elektromobilių privalumai ir trūkumai

EV privalumai:

  • Elektra varomi automobiliai neišskiria išmetamųjų teršalų;

  • Elektra paprastai yra pigesnė nei benzinas, todėl mažesnės degalų sąnaudos;

  • Elektriniuose automobiliuose yra mažiau judančių dalių, todėl priežiūros išlaidos mažesnės;

  • Elektriniai varikliai yra tylesni ir užtikrina sklandesnį vairavimą, palyginti su vidaus degimo varikliais;

  • Elektriniai varikliai sukuria momentinį sukimo momentą, užtikrina puikų pagreitį ir greitą veikimą;

  • Daugelis šalių siūlo mokesčių lengvatas, nuolaidas ir kitas paskatas, skatinančias elektromobilių naudojimą.

EV trūkumai:

  • Įkrovimo infrastruktūra dar nėra tiek pažengusi kaip benzino degalinės, todėl ilgos kelionės tampa mažiau patogios;

  • Elektromobilio įkrovimas užtrunka ilgiau nei benzininio automobilio papildymas;

  • Elektromobiliai turi didesnę išankstinio pirkimo kainą;

  • Ribotas modelių pasirinkimas;

  • Laikui bėgant EV akumuliatorius prastėja, o tai sumažina bendrą transporto priemonės nuvažiuojamą atstumą;

  • Vietose kur įkrovimo infrastruktūra ribota, vairuotojai gali jausti nerimą dėl nuotolio ir nerimauti, kad automobilis išsikraus.

  • Elektromobilių perpardavimo vertė yra neaiški, panaudotą elektrinį automobilį nebus taip lengva parduoti kaip dyzelinį ar benzininį. Tai įtakoja garantija EV baterijai, bendra baterijos būklė ir technologijų pažanga.

Naujausios technologijos gali žavėti, benzino ir dyzelino kainos gąsdinti, bet prieš perkant elektromobilį svarbu apgalvoti ne vieną svarbų faktą. Daugiau skaitykite tinklarašti elektromobiliai

Hibridiniai automobiliai

Hibridiniai automobiliai yra transporto priemonės, kurios varymui yra sujungta du ar daugiau skirtingų energijos šaltinių. Šiandien visiškai elektra varomi automobiliai sulaukiama daug susidomėjimo, tačiau hibridinės transporto priemonės taip pat leidžia sutaupyti degalų ir teikia naudos aplinkai.

Hibridai JAV parduodami nuo 2000-ųjų, kai mažytis „ Honda Insight“ pirmą kartą pasirodė Šiaurės Amerikos atstovybėse. Po jo debiuto greitai pasirodė Toyota Prius , kuris Japonijoje buvo parduodamas nuo 1997 m.

Labiausiai paplitęs hibridinių automobilių tipas yra benzininis-elektrinis hibridas, kuris sujungia benzininį vidaus degimo variklį (ICE) su elektros varikliu ir akumuliatoriumi. Hibridiniai automobiliai sukurti taip, kad pagerintų degalų efektyvumą, sumažintų išmetamųjų teršalų kiekį ir būtų geresnis bendras našumas. Kartais visą darbą atlieka elektros variklis, kartais – dujinis, o kartais jie dirba kartu. Dėl to sudeginama mažiau benzino, todėl degalų sąnaudos yra mažesnės lyginant su tradicinėmis benzininėmis transporto priemonėmis.

Hibridinių transporto priemonių tipai

  • Lygiagretus hibridas - šioje dažniausiai pasitaikančioje konstrukcijoje elektros variklis (-iai) ir benzininis variklis yra sujungti į bendrą transmisiją, kuri sujungia du energijos šaltinius.

  • Hibridinė serija - šioje konstrukcijoje elektros variklis (-iai) užtikrina visą trauką ir niekada nėra fizinio mechaninio ryšio tarp variklio ir ratų. Benzininis variklis skirtas tik akumuliatoriui įkrauti. Dėl to vairavimo patirtis labiau primena elektromobilį, o greitėjimas sklandesnis ir galingesnis.

  • Įjungiamas hibridas - įkraunamas hibridas sustiprina įprastą hibrido koncepciją su daug didesniu akumuliatoriumi, kurį, kaip ir elektromobilį, reikia visiškai įkrauti naudojant išorinį elektros šaltinį – iš jūsų namų, biuro ar viešosios įkrovimo stotelės. Šis didesnis energijos kiekis yra tarsi didesnis dujų bakas: jis leidžia ilgiau važiuoti tik ir gali žymiai sumažinti degalų sąnaudas.

Hibridinis ar elektrinis automobilis?

Ar hibridiniai automobiliai yra geresni už elektromobilius, priklauso nuo įvairių veiksnių, įskaitant individualius pageidavimus, vairavimo įpročius ir specifinius poreikius. Abiejų tipų transporto priemonės turi savo privalumų ir trūkumų. Štai keletas priežasčių, kodėl tam tikrose situacijose hibridiniai automobiliai gali būti laikomi geresniais už elektromobilius:

  • Mažesnė išankstinė kaina: Paprastai hibridinių automobilių išankstinė pirkimo kaina yra mažesnė nei elektromobilių.

  • Greitas degalų papildymas: benzino bako užpildymas hibridiniame automobilyje užtrunka kelias minutes, o elektromobilio įkrovimas gali užtrukti žymiai ilgiau, ypač jei naudojamas įprastas buitinis elektros lizdas. Vairuotojams, kurie teikia pirmenybę patogumui ir laikui, hibridai siūlo greitesnį degalų papildymo procesą.

  • Atstumo nerimas: vienas iš pagrindinių elektromobiliams keliančių rūpesčių yra nerimas dėl atstumo, baimė, kad prieš pasiekiant įkrovimo stotelę išsikraus akumuliatoriaus energija. Hibridiniai automobiliai turi benzininį variklį, kuris pašalina šį susirūpinimą, suteikia didesnį diapazono lankstumą ir yra tinkamesni ilgoms kelionėms arba vietovėse su ribota įkrovimo infrastruktūra.

Transmisija

Transmisijos paskirtis - perduoti sukimo momentą varantiesiems ratams, pakeisdama kryptį ir sukimo dydį. Kita vertus, transmisija yra išsamesnis terminas, apimantis visus įrenginius, kurie padidina arba sumažina variklio ratams tiekiamą sukimosi galią. Iš esmės tai yra tarpininkas tarp variklio ir ratų.

Transmisija yra viena iš svarbiausių jūsų automobilio dalių. Ji yra atsakinga už galios perdavimą iš variklio į ratus. Be transmisijos jūsų automobilis negalėtų pajudėti.

Yra du pagrindiniai transmisijų tipai, mechaninė ir automatinė. Mechaninės pavarų dėžės paprastai turi penkias arba šešias priekinės eigos pavaras, kurias vairuotojas turi perjungti naudodamas svirtį, ir atbulinę pavarą. Automatinės pavarų dėžės turi sukimo momento keitiklį, kuris padeda sklandžiai perjungti pavaras, vairuotojui nieko nedarant. Transporto priemonėms automatinėje pavarų dėžėje paprastai yra keturios ar penkios pavaros, nors kai kuriuose naujesniuose modeliuose jų yra dešimt ar daugiau.

Kaip veikia transmisija?

Variklis gamina galią sukimosi energijos pavidalu. Transmisija paima šią sukimosi energiją ir paverčia ją linijiniu judesiu, kuris vėliau perduodamas ratams. Kad tai padarytų, transmisija turi turėti galimybę perjungti pavaras. Priklausomai nuo transporto priemonės greičio ir vežamo krovinio, bus naudojamos skirtingos pavaros.

Pavaros transmisijoje yra tai, kas leidžia jai perjungti pavaras. Jie yra vadinamoje pavarų dėžėje. Pavarų dėžėje yra keletas skirtingų pavarų skaičių. Kiekvienas santykis atitinka skirtingą greičio ir apkrovos derinį. Kai transmisijai reikia keisti pavaras, ji tai daro pasirinkdama atitinkamą pavarų skaičių.

Tikrasis pavarų keitimo procesas atliekamas naudojant įtaisą, vadinamą sankaba. Sankaba yra tai , kas leidžia transmisijai atjungti nuo variklio. Tai būtina, nes norint, kad transmisija perjungtų pavaras, pirmiausia reikia išjungti variklį. Sankaba tai atlieka naudodama trintį, kad išlaikytų variklį vietoje, kol transmisija keičia pavaras. Automatinės pavarų dėžės atveju variklio sukimąsi nuo pavarų atjungia sukimo momento keitiklis.

Pasirinkus naują pavarų skaičių, sankaba atleidžiama ir galia vėl perduodama varikliui. Visas procesas vyksta labai greitai ir sklandžiai, o jūs dažniausiai to net nepastebite – nebent patys valdote mechaninę pavarų dėžę arba perjungiate automatinę pavarų dėžę.

Automobilio transmisija susideda iš įvairių komponentų, įskaitant pavaras, sankabą (mechaninėse pavarų dėžėse), sukimo momento keitiklį (automatinėse pavarų dėžėse) ir transmisijos valdymo modulį. Pavaros padeda reguliuoti variklio galios greitį ir sukimo momentą, o sankaba (rankinėse pavarų dėžėse) leidžia sklandžiai perjungti pavaras. Automatinėse pavarų dėžėse sukimo momento keitiklis galiai perduoti naudoja skysčio movą. Transmisijos valdymo modulis valdo pavarų perjungimo procesą pagal automobilio greitį ir apkrovą. Kartu šie komponentai efektyviai perduoda galią iš variklio į ratus.

Automobilio transmisija

Automobilio sankaba

Jei kada nors vairavote automobilį su mechanine pavarų dėže, tikriausiai esate susipažinę su sankaba. Tai trečias pedalas, kurį turite paspausti norėdami perjungti pavaras. Tačiau jei vairavote tik automobilius su automatine pavarų dėže - su sankaba nebūsite susidūrę. Kas yra sankaba ir kam jos reikia? Kadangi jūsų variklis nuolat sukasi, turi būti galimybė ratams atsijungti, kad jie nustotų judėti. Čia pradeda veikti sankaba.

Sankabos naudojamos įrenginiuose, kurie turi du besisukančius velenus. Vienas iš velenų paprastai yra varomas varikliu arba skriemuliu, o kitas velenas varo kitą įrenginį. Sankaba sujungia du velenus taip, kad juos būtų galima užfiksuoti kartu ir suktis tuo pačiu greičiu, arba atjungti ir suktis skirtingu greičiu.

Sankaba yra mechaninis įtaisas, naudojamas transporto priemonės transmisijos sistemoje. Ji įjungia ir atjungia pavarų dėžę nuo variklio. Sankaba tvirtinama tarp variklio ir transmisijos.

Variklio cilindro viduje pagaminta galia skirta pasukti ratus, kad transporto priemonė galėtų judėti keliu. Stūmoklio jėga suka alkūninį veleną, sukdamas smagratį per švaistiklį. Apvalus alkūninio veleno judėjimas dabar turi būti perkeltas į galinius ratus. Jis perduodamas per sankabą, greičių dėžę , kardaninį veleną, diferencialą ir ašis , besitęsiančias iki ratų. Visų šių dalių pagalba variklio galios panaudojimas varomajam ratui vadinamas jėgos perdavimu.

Kaip sankaba veikia transporto priemonėje:

  • Kai sankaba įjungta , variklio galia perduodama varantiesiems ratams per transmisijos sistemą ir automobilis pradeda judėti.

  • Kai sankaba išjungta, galia neperduodama galiniams ar varomiesiems ratams ir automobilis sustoja, kol variklis vis dar veikia.

  • Sankaba išjungiama užvedant variklį, stabdant automobilį, perjungiant pavaras ir varikliui dirbant tuščiąja eiga.

  • Sankaba įjungiama , kai transporto priemonė turi judėti, ir yra įjungta, kai transporto priemonė juda.

Automobilio pavarų dėžė

Pavarų dėžė yra antrasis transmisijos sistemos etapas po sankabos. Paprastai jis prisukamas prie variklio galo, o sankaba yra tarp jų.

Vidaus degimo varikliai dirba dideliu greičiu, todėl norint perduoti galią varantiesiems ratams, kurie sukasi daug lėčiau, reikia sumažinti pavarą. Pavarų dėžė leidžia keisti variklio perduodamo momento dydį varantiesiems ratams, atjungti variklį nuo transmisijos, kai automobilis stovi, ir važiuoti atbuline eiga.

Pavarų dėžės paskirtis

Pavarų dėžė turi išnaudoti variklio galimybes – užtikrinti optimalias automobilio traukos, greičio ir degalų sąnaudų savybes. Ji turi turėti aukštą naudingumo koeficientą ir tyliai veikti. Pavaros turi būti perjungiamos lengvai ir tyliai.

Pavarų dėžės tipai:

Automatinė;

Mechaninė.

Kaip veikia mechaninė pavarų dėžė

Mechaninė pavarų dėžė yra transmisijos tipas kai vairuotojas tiesiogine prasme pavaras perjungia svirtimi. Norint perjungti pavaras, sankabos diską (kuris yra tarp transmisijos ir variklio) reikia atleisti per 3 pedalą, esantį kairėje pusėje. Tada atleidžiama sankaba, pasirenkama reikiama pavara ir vėl įjungiama sankaba. Paprastai bazinio modelio transporto priemonėje yra 5 greičių mechaninė pavarų dėžė. Brangesnėse transporto priemonėse - 6 greičių transmisija.

Mechaninės pavarų dėžės komponentai ir jų funkcijos

Pavarų perjungimo svirtis

Tai yra komponentas, kurį valdote ranka. Tai vertikali lazda, išsikišusi iš centrinės konsolės. Jis yra prijungtas prie pavarų dėžės, kad galėtumėte perjungti pavaras.

Sankabos pedalas

Sankabos pedalą valdo vairuotojo koja. Paspaudus sankabos pedalą, sankaba atjungiama, variklis atjungiamas nuo transmisijos. Tai būtina norint perjungti pavaras nepažeidžiant transmisijos.

Sankabos diskas

Sankabos diskas yra tarp variklio smagračio ir transmisijos slėgio plokštės. Kai sankaba įjungiama (pedalas atleidžiamas), sankabos diskas prispaudžiamas prie smagračio, todėl transmisija gali perduoti jėgą iš variklio ratams. Išjungus sankabą (paspaudus pedalą), sankabos diskas atsiskiria nuo smagračio, nutraukdamas galios srautą.

Smagratis

Smagratis yra prijungtas prie variklio alkūninio veleno. Tai yra apskritas komponentas, kuris siunčia sukimo momentą iš variklio į sankabos diską.

Slėgio plokštė

Slėgio plokštė yra sankabos agregato dalis ir yra atsakinga už sankabos disko prispaudimą prie smagračio, kai sankaba įjungta. Atleidus sankabos pedalą, užsifiksuoja slėgio plokštė, jungianti variklį su transmisija.

Pavaros

Pavarų dėžėje yra kelios įvairaus dydžio pavaros, kurių kiekviena turi tam tikrą perdavimo skaičių. Kai įjungiama pavara, ji nustato variklio sūkių skaičiaus ir ratų greičio santykį, darydama įtaką transporto priemonės įsibėgėjimui ir greičiui.

Sinchronizatoriai

Padeda sklandžiai perjungti pavaras

Įvesties velenas

Įvesties velenas, taip pat žinomas kaip pagrindinis velenas, jungiasi prie sankabos ir yra atsakingas už galios perdavimą iš variklio į transmisijos pavaras.

Išėjimo velenas

Išėjimo velenas, taip pat žinomas kaip priešinis velenas, yra prijungtas prie transmisijos pavarų ir eina lygiagrečiai įvesties velenui. Jis perduoda galią iš pasirinktos pavaros į transporto priemonės kardaninį veleną.

Varomasis velenas

Kardaninis velenas yra atsakingas už galios perdavimą iš transmisijos į diferencialą ir tada į transporto priemonės ratus.

Diferencialas

Diferencialas leidžia ratams suktis skirtingu greičiu, kai transporto priemonė sukasi. Jis padalija galią iš varančiojo veleno į du ratus, užtikrindamas, kad jie galėtų suktis skirtingu greičiu.

Nuo mechaninės iki automatinės pavarų dėžės

Žmogus iš prigimties linkęs ieškoti lengvesnio ir paprastesnio būdo darbui atlikti, tad neilgai trukus po mechaninės pavarų dėžės automobilių pionieriai pradėjo mąstyti apie idėją automatizuoti pavarų keitimo procesą. Tikslas buvo supaprastinti automobilio vairavimą ir padaryti lengviau suprantamą net tiems kurie nėra automobilių mėgėjai. Tačiau tik 1930-aisiais „General Motors“ inžinieriai sukūrė praktinę automatinio pavarų perjungimo sistemą. Šią sistemą dabar vadiname automatine pavarų dėže.

Kaip veikia automatinė pavarų dėžė

Automobilį vairuojame kasdien, valdymas atrodo paprastas. Bet pažvelgus giliau, automobilis yra labai sudėtinga mašina. Prie vieno iš sudėtingiausių tipinės transporto priemonės sistemų galime priskirti automatinę pavarų dėžę. Sistema perjungia pavaras – to nereikia atlikti vairuotojui.

Jei kada nors vairavote automobilį su automatine pavarų dėže, žinote, kad tarp automatinės ir mechaninės pavarų dėžės yra du dideli skirtumai:

1. Automobilyje su automatine pavarų dėže nėra sankabos pedalo.

2. Automobilyje su automatine pavarų dėže nėra pavarų perjungimo. Įjungus transmisiją į pavarą, visa kita vyksta automatiškai.

Tiek automatinė pavarų dėžė (ir sukimo momento keitiklis ), tiek mechaninė transmisija (su sankaba ) atlieka lygiai tą patį, tačiau tai daro visiškai skirtingais būdais.

Automatinės pavarų dėžės komponentai ir jų funkcijos

Sukimo momento keitiklis

Automatinės pavarų dėžės neturi sankabos; vietoj to jie turi sukimo momento keitiklį. Tai pakeičia sankabą ir atlieka tą pačią funkciją - leidžia varikliui veikti, kol jis atjungiamas nuo transmisijos.

Alyvos siurblys

Automatinės pavarų dėžės viduje esantis alyvos siurblys tiekia transmisijos skystį iš transmisijos padėklo į vožtuvo korpusą, kuris prireikus nukreipia jį į visus įvairius komponentus visoje transmisijoje.

Planetinių pavarų rinkinys

Tai automatinės pavarų dėžės širdis. Jį sudaro saulės krumpliaratis, planetų laikiklis su keliomis planetinėmis pavaromis ir žiedinė krumpliaratė. Įjungus skirtingus šių pavarų derinius, transmisija gali pasiekti įvairius pavarų skaičius, leidžiančius automobiliui judėti pirmyn arba atgal ir sklandžiai perjungti pavaras.

Sankabos paketai

Paskirtis - planetinės pavaros dalių įjungimas ir išjungimas. Kai sankabos blokams taikomas hidraulinis slėgis, jie sukimba kartu, leisdami įjungti ir perduoti galią konkrečioms pavaroms. Skirtingas skirtingų sankabų paketų slėgis lemia pavarų pasirinkimą.

Išėjimo velenas

Išėjimo velenas yra atsakingas už galios perdavimą iš transmisijos į transporto priemonės varomuosius ratus. Jis jungiasi prie planetinės pavaros rinkinio ir perduoda variklio sukuriamą sukimosi jėgą, kad transporto priemonė judėtų pirmyn arba atbuline eiga.

Stabdžių juosta

Paskirtis – laikinai išlaikyti planetines pavaras. Jie leidžia variklio apsukų skaičių suderinti su pavarų santykiu prieš atleidžiant, o tai leidžia pavaroms persijungti sklandžiau.

Alyvos bakas

Alyvos bake yra transmisijos skysčio (alyvos) perteklius, kad prireikus alyvos siurblys galėtų traukti iš jo. Veikia taip pat kaip ir variklio apačioje esantis alyvos bakas(karteris).

Vožtuvo korpusas

Taip kaip variklyje yra ECU, automatinėje pavarų dėžėje yra vožtuvo korpusas. Šis komponentas nukreipia visą alyvos siurblio slėgį į visus transmisijos komponentus, kad būtų pasiekti norimi rezultatai.

Kuri geresnė - automatinė ar mechaninė transmisija

Pasirinkimas tarp mechaninės ir automatinės pavarų dėžės yra lygiai toks pats kaip renkantis benzininį/dyzelinį ar elektra varomą automobilį - tai priklauso nuo asmeninių pageidavimų, vairavimo įpročių ir specifinių poreikių. Abi transmisijos rūšys turi savo privalumų ir trūkumų.

Mechaninė pavarų dėžė:

Privalumai:

Efektyvumas: mechanines pavarų dėžes - leidžia geriau valdyti transporto priemonę.

Degalų efektyvumas: dažniausiai mechaninės pavarų dėžės yra ekonomiškesnės

Įsitraukimas ir linksmybės: vairavimas rankiniu būdu įdomesnis ir malonesnis.

Kaina: Mažiau sudėtingumo ir mažiau medžiagų lemia mažesnes išlaidas.

Trūkumai:

Mokymasis vairuoti: išmokti vairuoti mechaninę pavarų dėžę kai kuriems žmonėms gali būti sudėtinga. Tam reikalingas sankabos, akceleratoriaus ir stabdžių pedalų koordinavimas.

Eismo spūstys: mechaninės pavarų dėžės gali būti ne tokios patogios esant intensyviam eismui, nes nuolatinis pavarų perjungimas gali būti nuobodus.

Automatinė pavarų dėžė:

Privalumai:

Naudojimo paprastumas: automatines pavarų dėžes paprastai yra lengviau vairuoti.

Patogumas: automatinės pavarų dėžės yra patogesnės esant intensyviam eismui, nes nereikia nuolat perjungti pavarų.

Perpardavimo vertė: kai kuriose rinkose transporto priemonės su automatinėmis pavarų dėžėmis gali turėti didesnę perpardavimo vertę, nes joms dažnai pirmenybę teikia didesnė gyventojų dalis.

Trūkumai:

Kaina: automatines pavarų dėžes gaminti paprastai yra brangiau ir dėl to gali padidėti pradinės transporto priemonės sąnaudos.

Degalų efektyvumas: nors automatinės pavarų dėžės bėgant metams tobulėjo, kai kurios vis tiek gali sunaudoti daugiau degalų nei mechaninės pavarų dėžės.

Mažiau valdoma: kai kurie vairuotojai mano, kad automatinės pavarų dėžės suteikia mažiau tiesioginio automobilio valdymo, ypač vairuojant į efektyvumą.

Įdomūs faktai

Kai aš susipainioju ir išgirstu tą siaubingą šlifavimo garsą, kas iš tikrųjų yra šlifavimas?

Šlifavimas – tai krumpliaračio dantų garsas. Kai padarote klaidą perjungdami pavaras ir girdite siaubingą šlifavimo garsą, girdite krumpliaračio dantų netinkamą sukibimo garsą

Kas nutiktų, jei greitkeliu netyčia įjungčiau atbulinę eigą?

Atbulinės eigos pavara sukasi priešinga kryptimi, nei visos kitos pavaros. Todėl automobiliui judant į priekį pavarų dėžės būtų neįmanoma įjungti atbuline eiga; krumpliaračių dantys niekada netilptų. Tačiau jie sukeltu daug triukšmo.

Kur mechaninės pavarų dėžės yra nepakeičiamos?

Mechaninės pavarų dėžės, išlieka populiarios ir netgi nepakeičiamos įvairiuose kontekstuose visame pasaulyje. Pateiksime keletą situacijų ir regionų, kuriuose mechaninės pavarų dėžės yra ypač paplitusios arba laikomos būtinomis:

Europa – Europoje vis dar labai populiarios mechaninės pavarų dėžės. Daugelis Europos vairuotojų teikia pirmenybę valdymui ir įjungimui, kurį suteikia rankinis pavarų perjungimas, ypač tokiose šalyse kaip Vokietija ir Jungtinė Karalystė.

Vairavimo mokyklos – daugelyje pasaulio šalių vairavimo mokyklose pirmenybė teikiama mechaninėms pavarų dėžėms. Mokymasis vairuoti mechaninę transporto priemonę dažnai laikomas vertingu įgūdžiu, o kai kurios šalys reikalauja, kad vairuotojai išlaikytų vairavimo egzaminą naudodami mechaninę pavarų dėžę, kad gautų visą vairuotojo pažymėjimą.

Sportiniai automobiliai ir efektyvios transporto priemonės – entuziastai ir didelio našumo sportinių automobilių vairuotojai dažnai renkasi mechanines pavarų dėžes. Tiksli pavarų parinkimo kontrolė ir vairuotojo įtraukimas į vairavimo patirtį yra veiksniai, dėl kurių mechaninės pavarų dėžės yra populiarios efektyvių automobilių segmente.

Visureigiai – visureigiuose dažnai pirmenybė teikiama mechaninėms pavarų dėžėms, nes jos suteikia vairuotojams daugiau galimybių valdyti galios tiekimą. Esant sudėtingoms vietovėms, vairuotojams gali tekti aktyviau valdyti sukimo momentą ir pavaras, o mechaninė pavarų dėžė suteikia tokį lankstumą.

Tam tikros darbinės transporto priemonės – kai kuriose komercinėse ir darbinėse transporto priemonėse, ypač konkrečiose pramonės šakose, pvz., žemės ūkyje ir statyboje, mechaninės pavarų dėžės yra mėgstamos dėl jų patvarumo ir galimybės tiksliau valdyti galią.

Biudžetą tausojantys modeliai – daugelyje besivystančių šalių nebrangiuose automobiliuose įprasta naudoti mechanines pavarų dėžes. Dėl mechaninių pavarų dėžių paprastumo ir mažesnės kainos jos tampa patraukliu pasirinkimu rinkose, kuriose vartotojams svarbiausia yra jų prieinamumas.

Motociklai – mechaninė pavarų dėžė yra motociklų norma. Vairuotojai perjungia pavaras rankiniu būdu, naudodami kojinę svirtį, o sankabą valdo rankine svirtimi. Motociklų automatinės pavarų dėžės egzistuoja, tačiau jos yra retesnės.

Kada automatinė pavarų dėžė tapo standartine?

Automatinės pavarų dėžės tapo JAV standartu devintojo dešimtmečio pabaigoje.

Automobilio diferencialas

Diferencialai turi ilgą istoriją. Dar neatsiradus automobiliams vežimai ir vagonai susidurdavo su ratų slydimo ir vilkimo problema posūkiuose, dėl kurių būdavo pažeisti ratai, ašys ir keliai. Norint to išvengti, buvo išrastas diferencialas.

Diferencialas – tai pavarų rinkinys, perduodantis variklio galią ratams, leidžiantis jiems suktis skirtingu greičiu posūkiuose. Diferencialas veikia kartu su transmisija ir perduoda galią iš variklio į ašį, kuri suka ratus. Diferencialas skirtas varyti porą ratų, todėl jie gali suktis skirtingu greičiu. Ši funkcija užtikrina proporcingą greitį tarp kairiojo ir dešiniojo ratų.

Automobilio diferencialas turi tris užduotis:

  1. Variklio galią nukreipti į ratus

  2. Veikti kaip paskutinė transporto priemonės pavara, sulėtinti transmisijos sukimosi greitį paskutinį kartą prieš atsitrenkiant į ratus

  3. Perduoti galią ratams, leidžiant jiems suktis skirtingu greičiu

Šiandien transporto priemonėse naudojami keturi pagrindiniai diferencialų tipai. Čia jie pateikiami su trumpa kiekvieno tipo santrauka.

Atviras diferencialas

Šis diferencialo tipas yra pats paprasčiausias, jis padalija variklio sukimo momentą į du išėjimus, kurių kiekvienas gali suktis skirtingu greičiu. Trūkumai - kai viena padanga praranda sukibimą, priešingos padangos sukimo momentas taip pat sumažėja. Galima rasti įvairiose transporto priemonėse, nepretenduojant į našumą ar sugebėjimą važiuoti bekelėje – šeimyniniuose sedanuose, mikroautobusuose, ekonomiškuose automobiliuose ir kt.

Riboto slydimo diferencialas

Esant idealioms kelio sąlygoms, riboto slydimo difuzorius veikia taip pat, kaip atviras difuzorius ir nepriklausomai perduoda sukimo momentą kiekvienam ratui. Tačiau sunkiai įveikiant posūkius arba stipriai įsibėgėjant, kai dėl atviro diferencialo padanga paprastai slysta, riboto slydimo diferencialas neleidžia normaliam sukimo momentui patekti į slystančią padangą. Trūkumai - mechaniniai riboto slydimo difuzoriai yra reaktyvūs, tai reiškia, kad jie neužsiblokuoja, kol nepradeda slysti ratai. Naudojama - lenktyniniuose automobiliuose ir kitose efektyviose transporto priemonėse(Nissan 370Z su Sport paketu, Mazda MX-5 Miata, Subaru BRZ).

Užrakinamas diferencialas

Užblokuotas diferencialas užtikrina, kad sukimo momentas ir toliau tekėtų į ratą su didesne trauka. Trūkumai - neužrakintas elgiasi kaip atviras diferencialas(kai viena padanga praranda sukibimą, priešingos padangos sukimo momentas taip pat sumažėja). Galima rasti - daugelyje visureigių ir kai kuriuose našiuose automobiliuose(Jeep Wrangler , Mercedes-Benz G klasė , Ram 2500 Power Wagon).

Sukimo momento-vektoriaus diferencialas

Sudėtingiausias ir pažangiausias diferencialo tipas, naudoja jutiklių ir elektronikos rinkinį, kad gautų duomenis iš įvairių dalykų (kelio dangos, droselio padėties, vairo sistemos ir kt.), kad suaktyvintų elektroniniu būdu įjungiamas sankabas ir valdiklį. Trūkumai - sukimo momento vektoriaus diferencialai yra sunkūs, sudėtingi ir brangūs. Sukimo momento vektoriaus diferencialus galima rasti kai kuriose didelio našumo galiniais ir visais ratais varomose transporto priemonėse(Audi S4 , S5 ir S6 ; BMW X5 M ir X6 M ; Lexus RC F.).

Kodėl jūsų automobiliui reikia diferencialo

Automobilių ratai sukasi skirtingu greičiu. Kadangi greitis lygus nuvažiuotam atstumui, padalytam iš laiko, kurio reikia šiam atstumui įveikti, ratai, nuvažiuojantys trumpesnį atstumą, važiuoja mažesniu greičiu.

Nevaromiems jūsų automobilio ratams – galiniais ratais varomo automobilio priekiniams ratams ir priekiniais ratais varomo automobilio galiniams ratams – tai nėra problema. Tarp jų nėra ryšio, todėl jie sukasi savarankiškai.

Tačiau varomieji ratai yra sujungti taip, kad vienas variklis ir transmisija galėtų pasukti abu ratus. Jei jūsų automobilis neturėtų diferencialo, ratai turėtų būti blokuojami kartu, priversti suktis tuo pačiu greičiu. Tai apsunkins ir apsunkins jūsų automobilio posūkį. Kad automobilis galėtų apsisukti, viena padanga turėtų paslysti.

Diferencialo tepimo sistema

Kaip ir varikliams ir transmisijai, diferencialams, kad jie veiktų, reikia tepimo skysčio. Šią alyvą reikia patikrinti ir retkarčiais pakeisti atliekant automobilio techninę priežiūrą.

Diferencialinis skystis užtikrina, kad diferencialas ilgą laiką dirbs maksimalios būklės. Diferencialinė alyva kartais vadinama pavarų alyva ir randama ašies korpuse. Jis sukurtas veikti esant aukštam slėgiui.

Diferencialinis skystis:

  • Sutepa sankabos blokus, pavaras ir guolius

  • Sutepa žiedinius ir krumpliaračius, kurie iš varančiojo veleno perduoda galią į ratų ašis

  • Aušina ir sutepa diferencialą

Be diferencialo skysčio diferencialas perkaistų nuo metalų trinties. Tai reiškia, kad jis savaime sudegs ir gali sukelti saugos problemų bei reikalauti brangaus remonto.

Automobilio pakaba

Kai žmonės galvoja apie automobilio našumą, dažniausiai galvojame apie įsibėgėjimą nuo nulio iki 100 ir apie arklio galias. Tačiau visa variklio sukurta galia, būtų nenaudinga, jei vairuotojas negalėtų valdyti automobilio. Jei kelias būtų visiškai lygus, pakabos nebūtų būtinos. Tačiau keliai toli gražu nėra lygūs. Dėl kelio nelygumo be įsiterpusios konstrukcijos visa rato vertikalioji energija perduodama rėmui, kuris juda ta pačia kryptimi. Esant tokiai situacijai, padangos gali visiškai prarasti kontaktą su keliu. Tada, veikiant žemyn nukreiptai gravitacijos jėgai, padangos gali atsitrenkti į kelio dangą. Jums reikia sistemos, kuri sugertų vertikaliai pagreitinto rato energiją, kad rėmas ir kėbulas galėtų važiuoti netrikdomai, o padangos sektu kelio nelygumus. Štai kodėl automobilių inžinieriai į pakabos sistemą atkreipė dėmesį vos tik įvaldę keturtaktį vidaus degimo variklį.

Automobilio pakabos užduotis – maksimaliai padidinti trintį tarp padangų ir kelio dangos, užtikrinti vairavimo stabilumą ir gerą valdymą bei užtikrinti keleivių komfortą.

Automobilio pakaba iš tikrųjų yra važiuoklės dalis(rėmas), kurią sudaro visos svarbios sistemos, esančios po automobilio kėbulu.

Šios sistemos apima:

  • Rėmas : konstrukcinis, apkrovą nešantis komponentas, kuris palaiko automobilio variklį ir kėbulą, kuriuos savo ruožtu palaiko pakaba

  • Pakabos sistema : svorį palaikanti konstrukcija, kuri sugeria ir slopina smūgius bei padeda palaikyti padangų kontaktą

  • Vairavimo sistema : mechanizmas, leidžiantis vairuotojui vadovauti ir nukreipti transporto priemonę

  • Padangos ir ratai : komponentai, dėl kurių transporto priemonė gali judėti dėl sukibimo ir (arba) trinties su keliu.

Automobilio pakabų tipai

Pagal ratų tarpusavio ryšį pakabos gali būti skirstomos į priklausomąsias, nepri­klausomąsias ir kombinuotąsias.

Priklausoma pakaba - abu ratai montuojami prie ištisinės ašies. Tuomet vienam ratui pasislenkant vertikalia kryptimi būtinai pasislenka ir kitas ratas su kėbulu. Naudojama- daugumoje krovininių automobilių visų ašių ir kai kurių lengvųjų automobilių galinių ašių pakabose.

Nepriklausoma pakaba - kiekvienas ratas prie automobilio kėbulo prijungtas atskirai. Vienam ratui užvažiavus ant kliūties, kitas ratas nejudės, tokiu atveju kėbulas beveik nekeičia padėties. Naudojama - tiek priekinėje, tiek galinėje lengvųjų automobilių ašyje.

Kombinuota pakaba - abi išilginės pakabos svirtys galuose viena su kita sujungtos skersine atrama. Naudojant šiai ašiai specialiai sukonstruotus guolius, automobilis tampa daug stabilesnis posūkyje. Kombinuotųjų svirčių ašys skirtingomis eks­ploatavimo sąlygomis turi tiek nepriklausomosios, tiek priklausomosios ratų pakabos savybių. Vadinasi, vienam ratui užvažiavus ant kliūties, kitas ratas paveikiamas tik iš dalies. Tokia pakaba dažniausiai naudojama lengvųjų automobilių galinėje ašyje.

Įdomūs faktai

Kas sukelia automobilio pakabos problemas?

Kadangi automobilio pakaba susideda iš daugelio dalių, bet kurioje pakabos sistemoje gali kilti nemažai problemų. Paprastai stiprūs smūgiai ir dideli nelygumai, pvz., duobės ar kelio kliūtys, gali sukelti pakabos problemų arba sugadinti.

Kaip sužinoti, ar pakaba pažeista?

Pažeistos pakabos požymiai gali būti dreifavimas, traukimas posūkiuose, nelygus važiavimas, dėl kurio jaučiate kiekvieną kelio nelygumą, ir slenkantis judėjimas į priekį sustojus.

Automobilio važiuoklė

Automobilio vairavimo sistema

Kai pasukate vairą, automobilis reaguoja. Tačiau kaip ši sistema automobiliuose suteikia sklandų važiavimą į priekį? Ši dalių grupė, vadinama vairavimo sistema.

Puikus automobilio valdymas leidžia jaustis saugiai ir komfortiškai, o stresinės situacijos kelyje vis dažniau išvengiamos dėl pažangių sprendimų automobilių industrijoje. Lengviausias prisilietimas prie vairo turi nukreipti vairo sistemą tiksliai ir be pastangų. Taip pat automobilyje svarbu ne tik gerai suprojektuota pakaba, bet ir geros kokybės vairo sistema ir vairo dalys, kad būtų pasiektas puikus valdymas.

Vairavimo sistemos įrenginiai skirti automobilio krypčiai keisti ir tiesiaeigiam judesiui palaikyti. Sistema leidžia vairuotojui naudoti tik nedideles jėgas sunkiam automobiliui vairuoti.

Vairavimo sistemos funkcija

  1. Vairavimo sistemos pagalba vairuotojas gali valdyti transporto priemonę taip, kaip nori.

  2. Vairo mechanizmas užtikrina automobilio stabilumą kelyje.

  3. Sistema sumažina padangų susidėvėjimą.

  4. Sistema neleidžia kelio smūgiams pasiekti vairuotoją.

  5. Vairavimo sistemos pagalba vairas grįžta į pradinę būseną po posūkio.

Vairavimo įrenginių konstrukcijos ir sandara

Automobilis yra vairuojamas:

  • vairo ratu;

  • vairo velenu;

  • vairo pavara;

  • vairo trapecija.

Vairuotojui sukant vairo ratą atitinkama jėga sukimo judesys perduodamas vairo velenui, o nuo jo – vairo pavarai. Vairo velenas įrengtas vamzdyje, vadinamame vairo kolonėle, kuri pritvirtinta prie automobilio korpuso.

Vairavimą lengvinančios priemonės

Vairuojamiesiems ratams pasukti reikalinga jėga priklauso nuo jų apkrovos. Todėl automobiliuose įrengiami vairo stiprintuvai. Papildoma jėga vairuojamiesiems ratams pasukti gaunama naudojant skysčio slėgį arba elektros energiją.

Tikėtina, kad jei šiandien vairuojate, esate pripratę prie vairo stiprintuvo. Pastangos padidinti vairavimo malonumą prasidėjo iškart po automobilio išradimo, tad vairo stiprintuvas buvo išrastas dar 1951 metais. Iš esmės vairo stiprintuvas yra sistema, kuri sumažina vairuotojo pastangas pasukti vairą.

Hidraulinis vairo stiprintuvas

Nuo šeštojo dešimtmečio iki 2000-ųjų pradžios vyraujantis vairo stiprintuvo tipas buvo hidraulinė pagalbinė sistema. Hidraulinis vairo stiprintuvas naudoja hidraulinį skystį, kurį slegia siurblys, varomas nuo variklio. Nors 50 metų ji puikiai tarnavo automobilių pramonei, tokio tipo sistema turi keletą minusų: eikvojama energija, nes siurblys veikia nuolat, net kai transporto priemonė važiuoja tiesiai ir nereikia jokios pagalbos, taip pat hidraulinis skystis turi būti periodiškai keičiamas.

Elektrinis vairo stiprintuvas

Elektrinis vairo stiprintuvas (EPS) yra šių dienų naujų automobilių norma. Vis dar yra tvirtas metalinis vairo velenas, einantis nuo vairo iki vairo stovo, kuris valdo padangas, tačiau visa kita yra aukštųjų technologijų. EPS naudoja elektros variklį, kuris semia energiją iš transporto priemonės elektros sistemos, kad padėtų vairavimui. Jutikliai aptinka sukimo momentą arba pastangas, kurias vairuotojas taiko prie vairo, o kompiuteris nusprendžia, kiek pagalbos reikia pridėti.

Vairuojamųjų ratų padėtys

Automobilio dinaminės savybės priklauso nuo vairuojamųjų ir nevairuojamųjų ratų padėties. Tad apžvelkime skirtingas padėtis.

Tarpuvėžis - vadinamas atstumas tarp vieno tilto padangų centro atraminėje plokštumoje

Bazė -vadinamas atstumas tarp priekinių ir galinių ratų centrų

Kuo didesnis tarpuvėžis ir bazė, tuo geresnės automobilio saugumo savybės, ypač atliekant posūkius.

Ratų suvedimas - suvedimu vadinamas atstumo tarp ratlankių kraštų skirtumas priekyje ir gale, kai vairuojamieji ratai yra neutralioje padėtyje.

Ratų suvedimas reiškia teisingą priekinių ratų ir vairavimo mechanizmo padėtį, kad būtų lengviau valdyti, sumažinant padangų nusidėvėjimą iki minimumo ir užtikrinant transporto priemonės krypties stabilumą.

Ratų išvirtimas - ratų išvirtimu vadinamas kampas tarp tiesės, esančios rato sukimosi plokštumoje, ir statmens rato riedėjimo plokštumai.

Ratų išvirtimas didina ašinę jėgą, kuri spaudžia rato stebulę prie vidinio guolio, sumažina išorinio guolio bei šerdeso apkrovą, atstumas tarp ratų pasukimo momentu, taip pat palengvina automobilio vairavimą.

Išilginio šerdesų posvyris - vadinamas kampas važiavimo kryptimi tarp šerdeso ir einančio per rato centrą statmens rato riedėjimo plokštumai.

Šis kampas, veikiant riedėjimo pasipriešinimo, išcentrinėms ir šoninėms jėgoms, grąžina vairuojamuosius ratus į neutralią padėtį.

Įdomūs faktai

Kokia vairo dizaino reikšmė?

Vairuotojai dažnai stebisi, kodėl vairai yra skirtingų formų, dydžių ir medžiagų. Vairo konstrukcija reikšminga dėl kelių priežasčių, apimančių funkcionalumo, ergonomikos, saugos ir estetikos aspektus. Vairo forma ir dydis vaidina lemiamą vaidmenį užtikrinant vairuotojo komfortą ir patogumą naudoti. Vairo konstrukcija taip pat turi įtakos prietaisų skydelių ir valdiklių matomumui. Vairui skirtų medžiagų, tokių kaip oda, mediena ar sintetinės medžiagos, pasirinkimas turi įtakos tiek estetikai, tiek lytėjimo pojūčiui. Skirtingos medžiagos siūlo skirtingą sukibimo, ilgaamžiškumo ir prabangos lygį.

Kokia šildomo vairo reikšmė ir kaip jis veikia?

Šildomas vairas yra funkcija, skirta pagerinti komfortą šaltu oru. Itin šaltu oru vairuotojai gali mūvėti pirštines, kad vairuojant būtų šiltos rankos. Šildomas vairas sumažina didelių gabaritų pirštinių poreikį, todėl vairuotojas gali išlaikyti geresnį valdymą ir miklumą.

Ar yra vairų, skirtų specifiniams vairavimo poreikiams, pavyzdžiui, sportiniam ar bekelei?

Taip, vairai dažnai kuriami atsižvelgiant į konkrečias vairavimo nuostatas, pritaikytas pagal numatomą transporto priemonės paskirtį.

Pavyzdžiai:

Vairai sportiškam vairavimui dažnai yra sukurti taip, kad būtų tiesiogiškesnis ir jautresnis. Jų skersmuo gali būti mažesnis, kad būtų galima greičiau valdyti vairavimą, o kontūrinė forma užtikrina patogų sukibimą atliekant dinaminius manevrus.

Visureigių transporto priemonių vairai sukurti taip, kad atlaikytų nelygaus reljefo sunkumus. Jie gali turėti storesnį ratlankį, kad būtų užtikrintas tvirtas sukibimas, o kai kurie visureigių vairai yra sukurti taip, kad būtų atsparesni purvui ir vandeniui.

Prabangios transporto priemonės dažnai turi vairus, kurie pabrėžia komfortą ir rafinuotumą. Šie vairai gali būti aptraukti aukštos kokybės oda, su mediniais arba metaliniais akcentais, juose yra daugybė automobilio funkcijų, tokių kaip garso, navigacijos ir vairuotojo pagalbos sistemų, valdiklių.

Ar vairus galima pritaikyti arba atnaujinti?

Taip, vairai dažnai gali būti pritaikyti arba atnaujinti, suteikiant vairuotojams galimybę pritaikyti savo vairavimo patirtį ir pagerinti savo transporto priemonės estetiką bei funkcionalumą. Vairuotojai gali pasirinkti pakeisti vairo medžiagą ir apdailą. Įprasti pasirinkimai yra oda, zomša ir mediena. Entuziastai gali pasirinkti patobulinti savo vairus su į efektyvumą orientuotomis funkcijomis, tokiomis kaip didesni pavarų perjungikliai, plokščiadugniai dizainai arba integruoti veikimo nustatymų ir vairavimo režimų valdikliai.

Kokia yra vairo technologijos ateitis, ypač atsiradus autonominėms transporto priemonėms?

Vairo technologijos ateitis patiria didelių pokyčių, ypač atsižvelgiant į autonominių transporto priemonių atsiradimą. Transporto priemonėms pereinant prie aukštesnio lygio automatizavimo, vairo technologijos tobulėja, kad atitiktų kintantį vairavimo pobūdį.

Visiškai autonominėse transporto priemonėse vairai gali tapti įtraukiami arba sulankstomi.

Ateities vairai gali turėti pažangias vairuotojų stebėjimo sistemas. Šios sistemos gali stebėti vairuotojo dėmesį ir budrumą, užtikrindamos, kad prireikus jie būtų pasirengę perimti kontrolę, ypač pusiau autonominiais vairavimo režimais.

Automobilio stabdžių sistema

Važiuojate keliu, kai staiga prieš jus į kelią išbėga šuo. Turite reaguoti greitai. Visi žinome, kad paspaudus stabdžių pedalą, automobilis sustoja. Bet kaip tai atsitinka? Kaip jūsų automobilis perduoda jėgą iš jūsų kojos į ratus? Ir kaip mes galime būti tokie tikri, kad automobilis sustos? Stabdžiai naudoja mokslo galią ir, laimei, dažniausiai mokslas mūsų nenuvilia!

Stabdžių sistema skirta automobilio greičiui sumažinti ar visiškai sustoti.

Dauguma šiuolaikinių automobilių turi stabdžius ant visų keturių ratų, valdomų hidrauline sistema. Stabdžiai gali būti diskinio arba būgninio tipo. Priekiniai stabdžiai vaidina didesnį vaidmenį stabdant automobilį nei galiniai, nes stabdant automobilio svoris perkeliamas į priekį ant priekinių ratų. Todėl daugelis automobilių turi diskinius stabdžius, kurie paprastai yra efektyvesni, priekyje ir būgninius stabdžius gale.

Stabdžių sistemos reikalavimai:

  • Kuo trumpesnis stabdymo kelias;

  • Automobilis turi neprarasti pusiausvyros ir stabdant būti valdomas;

  • Turi nesikeisti stabdymo savybės stabdant kelis kartus;

  • Minimalus laikas nuo pedalo paspaudimo iki stabdymo pradžios;

  • Nedidelė pedalo spaudimo jėga (500 – 700 N).

Įprasta transporto priemonės stabdžių sistema veikia per hidraulinę sistemą, kuri stabdžių pedalui taikomą jėgą paverčia hidrauliniu slėgiu. Tada šis slėgis perduodamas stabdžių komponentams prie kiekvieno rato, todėl transporto priemonė sulėtėja arba sustoja.

Stabdžių sistemos komponentai:

Stabdžių pedalas – įvesties įtaisas, kurį vairuotojas naudoja stabdžių sistemai pritaikyti. Kai vairuotojas paspaudžia stabdžių pedalą, jis pradeda stabdymo procesą.

Pagrindinis cilindras - hidraulinis siurblys, kuris mechaninę stabdžių pedalo jėgą paverčia hidrauliniu slėgiu. Jame yra stūmoklis, prijungtas prie stabdžių pedalo, o paspaudus stabdžių pedalą, stūmoklis spaudžia stabdžių skystį.

Stabdžių linijos – stabdžių linijos arba žarnos tiekia slėginį stabdžių skystį iš pagrindinio cilindro į stabdžių komponentus prie kiekvieno rato.

Stabdžių apkabos - priklausomai nuo sumontuotų stabdžių tipo (diskiniai ar būgniniai), stabdžių apkabos arba ratų cilindrai yra atsakingi už jėgos taikymą stabdžių kaladėlėms.

Stabdžių trinkelės - sukuria trintį į stabdžių rotorių arba būgną, paversdamos kinetinę energiją šiluma ir sulėtindamos transporto priemonės greitį.

Stabdžių skystis - specializuotas hidraulinis skystis, kuris perduoda pagrindinio cilindro sukurtą slėgį į stabdžių komponentus. Kad stabdymas veiktų efektyviai, jis turi turėti aukštą virimo temperatūrą ir atsparumą suspaudimui.

Stabdžių stiprintuvas - elektrinėse stabdžių sistemose stabdžių stiprintuvas padeda vairuotojui nuspausti reikiamą jėgą stabdžių pedalui. Jis naudoja vakuuminį slėgį iš variklio arba elektrinio siurblio, kad sustiprintų vairuotojo jėgą.

Šiandien dauguma automobilių turi dviejų ar trijų skirtingų tipų stabdžių sistemas: diskinius, būgninius ir rankinius stabdžius.

Diskiniai stabdžiai

Pažvelkite pro automobilio priekinių ratų stebulės dangtelį ir paprastai viduje pamatysite blizgantį metalinį diską. Tai vadinama diskiniu stabdžiu. Kai vairuotojas spaudžia stabdžių pedalą, tvirtos medžiagos trinkelė prispaudžiama prie stabdžių disko ir jį trina, kad sulėtėtų – panašiai kaip dviračio stabdžiai.

Būgniniai stabdžiai

Šiuolaikinėse transporto priemonėse diskiniai stabdžiai dažniau naudojami priekiniams ratams, kur didžioji stabdymo jėgos dalis reikalinga dėl svorio perkėlimo stabdant. Ant kai kurių transporto priemonių galinių ratų vis dar gali būti būgninių stabdžių, ypač mažesniuose ar mažiau į efektyvumą orientuotuose modeliuose. Tačiau daugelyje didelio našumo ir naujesnių transporto priemonių naudojami diskiniai stabdžiai ant visų keturių ratų, siekiant pagerinti stabdymo efektyvumą ir šilumos išsklaidymą.

Būgniniai stabdžiai turi keletą privalumų, įskaitant jų gamybos pigumą ir tinkamus transporto priemonėms, kurioms taikomi nedideli arba vidutinio sunkumo stabdymo reikalavimai. Tačiau jie taip pat turi tam tikrų apribojimų. Jie mažiau efektyviai išsklaido šilumą, palyginti su diskiniais stabdžiais, todėl gali sumažėti stabdymo efektyvumas ilgai arba stipriai stabdant.

Rankinis stabdis

Rankinių stabdžių sistema yra visiškai mechaninė ir, skirtingai nei įprastiniai stabdžiai su pedalais, nenaudoja hidraulinio skysčio. Tai reiškia, kad ją galima naudoti (labai atsargiai!) kaip avarinio stabdymo sistemą, jei sugenda įprasti stabdžiai.

Supaprastinta stabdžių sistemos veikimo apžvalga:

1. Kai paspausite stabdžių pedalą transporto priemonės viduje, taikote jėgą, kuri perduodama pagrindiniam cilindrui.

2. Pagrindinis cilindras yra po gaubtu, paprastai šalia stabdžių stiprintuvo. Jame yra stūmoklis, kuris yra prijungtas prie stabdžių pedalo. Paspaudus stabdžių pedalą, suaktyvinamas stūmoklis pagrindiniame cilindre.

3. Pagrindinis cilindras pripildytas stabdžių skysčio, kuris yra nesuspaudžiamas skystis. Kai stūmoklis pajuda pagrindiniame cilindre, jis padidina slėgį stabdžių skystyje.

4. Suslėgtas stabdžių skystis per stabdžių linijas arba žarnas siunčiamas į kiekvieno rato stabdžių apkabas arba ratų cilindrus.

5. Prie kiekvieno rato stabdžių apkabos (diskiniams stabdžiams) arba ratų cilindruose (būgniniams stabdžiams) yra stūmokliai. Dėl suslėgto stabdžių skysčio šie stūmokliai prispaudžia stabdžių trinkeles (diskiniams stabdžiams) arba stabdžių trinkeles (būgniniams stabdžiams).

6. Stabdžių trinkelės diskinių stabdžių sistemose arba stabdžių trinkelės būgninių stabdžių sistemose prispaudžiamos prie stabdžių rotoriaus (disko) arba stabdžių būgno, kad susidarytų trintis.

7. Trintis tarp stabdžių trinkelių ir rotoriaus sukuria šilumą, o šis procesas kinetinę energiją paverčia šilumine energija, sulėtindama transporto priemonės greitį.

8. Kai atleidžiate stabdžių pedalą, slėgis sistemoje sumažėja, todėl stabdžių trinkelės gali atsitraukti nuo rotoriaus, o transporto priemonė gali laisvai judėti vėl.

Visas šis procesas vyksta labai greitai ir kartojamas kiekvieną kartą, kai paspaudžiate ir atleidžiate stabdžių pedalą.

Stabdžių sistemos dalys:

Per daugely metų keitėsi automobilio išvaizda, technologijos. Nes keičiantis technologijoms atsirado galimybė važiuoti greičiau. Kad automobilis išliktu stabilus ant kelio buvo išrasta ne viena sistema. Sistemos padidina saugumą ir pagerina transporto priemonės stabilumą, nes padeda vairuotojams išlaikyti kontrolę. Kai kurios iš pagrindinių stabilumą didinančių sistemų yra:

Elektroninė stabilumo kontrolė (ESC) : ESC, yra pagrindinė stabilumo sistema. Ji padeda išvengti slydimo ir valdymo praradimo, individualiai stabdydama konkrečius ratus ir reguliuodama variklio galią, kai nustato, kad transporto priemonė nevažiuoja numatytu keliu. Sistema ypač efektyvi važiuojant slidžiomis arba sudėtingomis kelio sąlygomis.

Traukos kontrolės sistema (TCS) : TCS veikia kartu su ESC, kad išvengtų ratų sukimosi greitėjimo metu. Ji sumažina variklio galią arba stabdo atskirus ratus, kad išlaikytų sukibimą greitėjant ant slidžios dangos.

Stabdžių antiblokavimo sistema (ABS) : ABS neleidžia ratams užsiblokuoti stipriai stabdant, o tai padeda vairuotojui išlaikyti vairo kontrolę. Ši sistema yra labai svarbi stabilumui avarinio stabdymo situacijose.

Stabdžių gedimų požymiai:

Gedimų požymiai:

1. Sumažėjęs stabdžių efektyvumas

2. Stabdžių sistemos triukšmingumas

3. Padidėjusi stabdžių rankenėlės/kojelės laisvoji eiga

Pagrindiniai automobilio gedimai

Išsikrovęs arba sugedęs akumuliatorius

Akumuliatoriaus gedimai yra dažniausia gedimų priežastis – ypač žiemą. Tai gali įvykti dėl elektros gedimo arba per daug reguliarių trumpų kelionių, dėl kurių akumuliatoriui neužtenka laiko įkrauti.

Kaip atpažinti:

  • Automobilis sunkiai kuriasi;

  • Užkurti automobilį užtrunka ilgiau nei įprastai;

  • Neužsiveda, kai pasukate raktelį;

  • Užvedus variklį neužgęsta raudona akumuliatoriaus įspėjamoji lemputė.

Gedimo priežastys:

  • Automobilis kurį laiką yra nenaudojamas arba naudojamas tik trumpoms kelionėms;

  • Problema su automobilio įkrovimo sistema;

  • Pačios baterijos gedimas;

  • Sena baterija.

Generatoriaus gedimai

Kintamosios srovės generatorius padeda generuoti energiją jūsų automobilio elektrai: be jo variklis negalės įkrauti akumuliatoriaus. Ji yra atsakinga už elektros energijos tiekimą, skirtą šviesoms, šildymui, garso sistemai ir uždegimui valdyti, taip pat automobilio akumuliatoriaus įkrovimą, kai variklis veikia.

Kaip atpažinti:

  • Priekiniai žibintai ir prietaisų skydelio lemputės gali blėsti;

  • Transporto priemonės variklis gali neužsivesti.

Gedimo priežastys:

  • Silpna arba išsikrovusi baterija;

  • Nuotėkis (alyvos, degalų ar aušinimo skysčio);

  • Nepakankamas aušinimo skysčio lygis;

  • Elektros gedimai.

Pažeistos padangos arba ratas

Leidžiančios padangos arba sprogimas dažnai atsiranda važiuojant per aštrius daiktus arba įvažiavus į gilią duobę, taip pat tai gali būti bendros padangų būklės pasekmė.

Kaip atpažinti:

  • Netolygus padangų nusidėvėjimas;

  • Triukšmas vairuojant;

  • Pūslės ar įtrūkimai ant padangų;

  • Vibracija važiuojant.

Gedimo priežastys:

  • Važiavimas per aštrius daiktus;

  • Jei padanga atsitrenkė į šaligatvį ar kitą kietą objektą;

  • Važiavimas per duobes;

  • Senos/neprižiūrėtos padangos.

Elektros problemos

Elektros gedimų vis daugėja, nes elektros sistemos tampa sudėtingesnės ir jas dažnai sunku diagnozuoti.

Kaip atpažinti:

  • Variklis neužsiveda, kaip turėtų;

  • Priekiniai ar kiti žibintai neveikia tinkamai;

  • Elektros sistemos įspėjamosios lemputės;

  • Jūsų saugikliai nuolat perdega.

Gedimo priežastys:

  • Perdegusios lemputės;

  • Blogi laidai;

  • Perdegę arba susidėvėję saugikliai.

Raktai ir signalizacija

Nors dėl centrinio užrakto mūsų raktelius automobilyje užrakinti sunkiau nei anksčiau, tai nėra neįmanoma. Signalizacijai ir imobilizatoriams tampant tobulesniais nei bet kada anksčiau, daugeliui žmonių tenka kviestis pagalbą, kai negali įsėsti į savo automobilius.

Visada įsitikinkite, kad yra pakaitinių raktų rinkinys arba rakto pakabukas, jei naudojate beraktes įėjimo sistemas, nes pakeitimo rinkiniai gali būti labai brangūs ir paprastai juos galima įsigyti tik iš pagrindinių pardavėjų.

Kuro problemos

Netinkamas kuras

Į variklį įpylėte netinkamo kuro? Kasmet taip nutinka apie 130 000 vairuotojų.

Svarbiausia yra neužvesti variklio, jei į dyzeliną įpylėte benzino arba atvirkščiai. Tiesiog nustumkite automobilį į saugią vietą ir išsikvieskite tralą.

Neužvedus variklio, tikriausiai reikės tik išsiurbti ir pakeisti kurą. Visgi užvedėte variklį arba jeigu nuvažiavote bet kokį atstumą po netinkamo kuro papildymo, viskas tampa šiek tiek sudėtingiau - gali būti padaryta mechaninių pažeidimų, dėl kurių gali prireikti palikti automobilį servize ilgesnį laiką.

Baigiasi kuras

Stebėtinai daug žmonių įstringa dėl nepakankamo degalų kiekio – įsitikinkite, kad turite pakankamai degalų kelionei ir įpilkite, kol neužsidega įspėjamoji mažo degalų kiekio lemputė.

Bet jeigu visgi užsidegė lemputė paprastai bako talpa bus mažesnė nei 10–15%. Apskritai, užsidegus lemputei, saugu nuvažiuoti maždaug 30–50 kilometrų mažesne transporto priemone arba iki 80 kilometrų didesne transporto priemone.

Bet geriausia nerizikuoti norint išvengti didesnių gedimų, užsidegus lemputei – ieškokite artimiausios degalinės.

Sankabos trosai

Jei vairuojate automobilį su mechanine pavara, sankabos trosas patiria spaudimą kiekvieną kartą, kai perjungiate pavarą. Jei pastebėjote skirtumą spaudžiant sankaba, neignoruokite to.

Kaip atpažinti:

  • Paspaudus sankaba jaučiasi strigimas arba vibracija;

  • Paspausdami pedalą girdimas girgždėjimas;

  • Sunku perjungti pavaras.

Gedimo priežastys:

  • Staigų gedimą dažniausiai sukelia nutrūkęs arba atsilaisvinęs sankabos trosas;

  • Sugedęs pagrindinis/pagalbinis hidraulinis cilindras;

  • Nuotėkių hidraulinėje linijoje;

  • Diskas gali būti užterštas purvu ar šiukšlėmis.

Dyzelino kietųjų dalelių filtras (DPF)

Tai yra dyzelinių transporto priemonių išmetimo sistemos dalis. Jis sulaiko smulkias suodžių daleles ir sudegina jas į mažiau kenksmingas dujas (procesas vadinamas regeneracija).

Dyzelinio kuro filtras turėtų rūpintis savimi, tačiau jis gali užsikimšti, jei važiuosite daug trumpų kelionių. Norint „regeneruoti“ ir išvalyti filtrą, dyzelinėms transporto priemonėms retkarčiais reikia gerai pavažiuoti. Savaitinis bėgimas greitkeliu padorų laikotarpį turėtų sustabdyti DPF blokavimą.

Kaip atpažinti:

  • Užsidegus lempute

Gedimo priežastys:

  • Važiuojama tik trumpomis atkarpomis

Starterio gėdimas

Naujausios stop/start technologijos dėka starterio varikliai turi dirbti sunkiau nei bet kada. Nors jie yra tvirti ir patvarūs, jie ilgainiui gali sugesti.

Kaip atpažinti:

  • Variklis neapsiverčia paspaudus paleidimo mygtuką;

  • Neįprasti garsai, tokie kaip girgždėjimas, švilpimas;

  • Pertraukiamos problemos užvedant automobilį.

Gedimo priežastys:

  • Atsilaisvinę laidai į starterį ir iš jo;

  • Nešvarios arba korozijos pažeistos jungtys prie starterio;

  • Akumuliatoriaus korozija;

  • Pažeistos arba susidėvėjusios starterio sistemos dalys;

  • Alyvos nutekėjimas;

  • Bloga relė arba saugiklis.

Variklio perkaitimas

Perkaitimas gali būti pagrindinė gedimų priežastis. Jei dega temperatūros įspėjamoji lemputė, gali kilti problemų su varikliu arba aušinimo sistema. Šiuolaikinės aušinimo sistemos neturėtų būti papildytos tarp servisų, todėl jei lygis nukrito, gali atsirasti nuotėkis, kurį reikės patikrinti.

Kaip atpažinti:

  • Užsidega temperatūros įspėjamoji lemputė;

  • Dūmai arba garai: iš po gaubto kylantis banguojantis garų srautas rodo, kad variklis perkaito;

  • Sumažinta variklio galia;

  • Neįprastas Kvapas.

Gedimo priežastys:

  • Mažas variklio alyvos kiekis;

  • Aušinimo skysčio nutekėjimas;

  • Sugedęs termostatas;

  • Problemos šaltinis gali būti aušinimo sistemos nuotėkis;

  • Sugedęs radiatoriaus ventiliatorius;

  • Sugedęs vandens siurblys;

  • Užsikimšusi aušinimo skysčio žarna.

Dabar, kai žinote, dažniausias problemas, turite būti smalsūs, kaip išvengti tokių situacijų. Nors tai dažniausiai būna staigūs ir atsitiktiniai gedimai, galite padaryti savo darbą, kad sumažintumėte tokių problemų dažnumą kelyje.

  • Niekada nepraleiskite techninės priežiūros

  • Vairuokite tinkamai – venkite stiprių sustojimų ir užvedimų, variklio apsukų šaltu oru, pavarų traškėjimo ar sankabos, stabdykite sklandžiai.

  • Neperkraukite automobilio – per didelis svoris reiškia, kad jūsų automobilis turi dirbti daugiau, o pakaba ir stabdžiai bus labiau apkrauti.

  • Neignoruokite įspėjamųjų lempučių – jos yra ne veltui. Jei užsidega įspėjamoji lemputė, turite problemą, kurią reikia patikrinti. Jei to nepaisysite, turėsite reikalų su didesniu ir brangesniu remontu.

  • Atkreipkite dėmesį į keistus garsus – jei jūsų automobilis pradeda skleisti keistus garsus, nedelsdami jį patikrinkite. Jei nepaisysite problemos, problema neišnyks, o laikui bėgant viskas tik blogės.

Automobilio techninė priežiūra

Automobilyje nutekantis skystis

Jei matote, kad iš automobilio nutekėjo skystis, gali būti sunku nustatyti, kas negerai. Skysčių nutekėjimas automobilyje dažnai gali sukelti brangių išlaidų.

Norint išvengti papildomų išlaidų svarbu žinoti kiekvieno skysčio spalvą ir kvapą.

Žemiau pateikiami dažniausiai pasitaikančių skysčio nutekėjimo iš automobilio priežasčių sąrašas. Ką daryti, kai iš automobilio nuteka skystis, ir kaip nustatyti nuotėkį. Taip pat ką daryti, kad galėtumėte greitai pašalinti nuotėkį.

Pirminiai veiksmai, jei iš automobilio bėga skystis

  1. Įsitikinkite, kad nutekėjęs skystis iš tikrųjų bėga iš jūsų automobilio. Jei matote balą po automobiliu, tai nebūtinai gali būti iš jūsų automobilio.

  2. Pažiūrėkite po transporto priemone, kad pamatytumėte, iš kur varva nuotėkis.

  3. Nustatykite, kokio tipo skystis nutekėjo. Kad geriau nustatyti tekantį skysti - galite padėti kartono gabalėlį, kad galėtumėte geriau matyti skysčio spalvą ir kvapą.

  1. Aušinimo skystis

Variklio aušinimo skystis reikalingas palaikyti darbinę variklio temperatūrą ir tepimui užtikrinti. Skirtingi automobiliai gali turėti skirtingos spalvos aušinimo skysti, todėl vien spalva nieko nenurodys. Aušinimo skystį lengviau atskirti iš kvapo, jis yra saldus ir panašus į saldainių kvapą. Aušinimo skysčio nutekėjimą galima dažniausiai pamatyti iš sutrukinėjusių žarnų arba dar labai dažnai iš radiatoriaus.

Sužinoję, kad yra aušinimo skysčio nuotėkis, turite atidžiai stebėti rezervuarą. Jei lygis krenta, variklis gali perkaisti. Net jei nuotėkis yra minimalus, visada rekomenduojame nedelsiant pašalinti aušinimo skysčio nuotėkį.

  1. Vanduo

Jei iš po automobilio varva skaidrus bekvapis vanduo, paprastai nėra ko nerimauti. Šis nutekėjęs vanduo tikriausiai yra tik kondensatas iš oro kondicionavimo sistemos. Šis vandens nutekėjimas yra dažnas vasaros mėnesiais.

  1. Langų skystis

Melsvas langų skysčio nuotėkis dažniausiai atsiranda dėl įtrūkusio plovimo skysčio rezervuaro. Nors tai nėra avarinė situacija, vis tiek svarbu ją suremontuoti. Jei negalėsite nuvalyti priekinio stiklo, galite susidurti su kliūtimis, kurios užstotų vaizdą vairuojant.

  1. Vairo stiprintuvo skystis

Ne visada lengva nustatyti vairo stiprintuvo skysčio spalvą, bet dažnai vairo stiprintuvo skysčiai kvepia panašiai kaip sudegusio kepimo aliejus. Be tinkamo skysčio kiekio gali būti sunku vairuoti arba galite pradėti girdėti vairo stiprintuvo siurblio sklindantį garsą.

  1. Stabdžių skystis

Stabdžių skystis gali būti riebus geltonas, rudas arba skaidrus. Jei šis skystis nuteka, gali kilti problemų su stabdžiais. Jei skystis ištekės, galite prarasti stabdymo galią ir sukelti avariją.

  1. Variklio alyva

Variklio alyvos spalva skiriasi nuo šviesiai gintaro iki tamsiai rudos arba beveik juodos, priklausomai nuo jos senumo ir variklio veikimo. Sudėtingas dalykas dėl alyvos nuotėkio yra tai, kad jis gali būti ne tiesiai po varikliu.

Šie nutekėjimai gali atsirasti akivaizdžiose vietose, pvz., iš išleidimo indo kaiščio arba alyvos filtro. Tačiau jie gali atsirasti ir neaiškiose vietose, pavyzdžiui, nuo alkūninio veleno sandariklio arba vožtuvo dangtelio tarpiklio. Dėl šios priežasties jums gali prireikti profesionalaus mechaniko, kuris iš arčiau apžiūrėtų sistemą ir išsiaiškintų, iš kur atsiranda nuotėkis.

Jei nuotėkis yra minimalus, galite trumpai tęsti važiavimą. Tačiau nenorite, kad alyvos lygis nukristų žemiau normalaus, nes tai gali rimtai sugadinti variklį. Geriausia yra nedelsiant pašalinti nuotėkį, kad galėtumėte kuo geriau prižiūrėti variklį.

  1. Transmisijos skystis arba 8. Diferencialo skystis

Automatinės pavarų dėžės skystis dažnai būna rausvos arba raudonos spalvos. Kartais prieš nutekėjusį skystį pastebėsite kitus požymius, pvz., slystančią transmisiją. Kai pavarų dėžė slysta, automobilis padidins apsukas, neįjungdamas pavaros. Jei leisite, kad nuotėkis labai pablogėtų ir skysčio taps per mažai, automobilis išvis nustos judėti. Vietoj mechaninės pavarų dėžės naudojama pavarų alyva. Ji panaši į stipresnio kvapo variklio alyvą ir yra tiršta.

Su priekiniais ratais varomame automobilyje dažnai nutekantis skystis laša iš ašių tarpiklių. Kita vertus, galiniais ratais varomas automobilis gali nutekėti iš išėjimo veleno sandariklio.

Be to, gali nutekėti diferencialinis skystis. Šis skystis yra tirštas ir atrodo kaip medaus konsistencija. Taip pat kvepia riebiai ir šiltai. Patekus ant rankų, labai sunku nulipti ir jos gali kvepėti kelias dienas. Pavarų alyvos galima rasti ant galinės ašies tarpiklių ir rato guolių tarpiklių. Taip pat galite matyti, kad jis pasklido po visą ratlankį, nes aptaškė aplinkui.

  1. Degalai

Sugedus kokiai nors degalų sistemos daliai, vairuodami automobilį galite jausti dujų kvapą. Laimei, nutekėjęs kuras turi ryškų kvapą, todėl turėtumėte labai greitai suprasti, kas negerai. Be kvapo, tiesiog pažvelgę ​​į jį galite nežinoti, kas tai yra. Benzinas yra skaidrus skystis, todėl šiuo klausimu svarbu pasitikėti savo nosimi.

Svarbu kuo greičiau pašalinti problemą, nes kyla automobilio gaisro tikimybė.

Ką reiškia skirtingos dūmų spalvos (ir kvapai)?

Balti dūmai - gali būti labai lengvi, kaip ir garai, arba gali būti tankūs ir sunkūs dūmai. Balti dūmai iš išmetimo vamzdžio paleidimo, tuščiosios eigos arba greitėjimo metu rodo, kad išmetimo vamzdyje garuoja aušinimo skystis arba vanduo. Dažniausia baltų dūmų, sklindančių iš išmetimo sistemos, priežastis yra kondensatas iš išmetimo sistemos. Tai taip pat gali sukelti nesandarus įsiurbimo kolektoriaus tarpiklis, perpūsta galvutės tarpinė arba įtrūkusi cilindro galvutė.

Mėlyni dūmai

Galimos priežastys:

  • Dega alyva: paprastai rodo, kad alyva patenka į degimo kamerą.

Dažnos priežastys:

  • Susidėvėję stūmoklių žiedai.

  • Susidėvėję vožtuvų sandarikliai.

  • PCV sistemos problemos.

  • Turbokompresoriaus problemos.

  • Variklinės alyvos perteklius.

  • Neteisinga alyvos klasė.

Pilki dūmai

Galimos priežastys:

  • Dega aušinimo skystis/vanduo: rodo, kad aušinimo skystis patenka į degimo kamerą.

Dažnos priežastys:

  • Išpūsta galvos tarpinė.

  • Įtrūkęs variklio blokas arba cilindro galvutė.

  • Sugedusi įsiurbimo kolektoriaus tarpinė.

  • Aušinimo skystis nutekėjo į degimo kamerą.

Juodi dūmai

Galimos priežastys:

  • Turtingas degalų mišinys: rodo per daug degalų oro ir degalų mišinyje.

Dažnos priežastys:

  • Sugedę kuro purkštukai.

  • Neveikiantis masės oro srauto jutiklis.

  • Užsikimšęs oro filtras.

  • Neteisingas laikas.

  • Kuro slėgio reguliatoriaus problemos.

Ką daryti, jei iš mano automobilio pradeda rūkti dūmai?

Svarbu pažymėti, kad kai kurie dūmai gali būti normalūs tam tikrose situacijose, pvz., šalto užvedimo metu atsiranda nedidelis baltų garų kiekis, kuris dažnai yra kondensatas ir išnyksta, kai variklis įšyla. Tačiau nuolatiniai arba dideli bet kokios spalvos dūmai paprastai rodo problemą, į kurią reikia atkreipti dėmesį.

Visų pirma nustatykite, ar jūsų automobilį saugu vairuoti. Pažiūrėkite į matuoklius ir įspėjamąsias lemputes, kad pamatytumėte, ar variklis neperkaista, ar dega alyvos lemputė, ar žemas alyvos slėgis arba ar dega variklio lemputė.

Atlikite greitą vizualinį patikrinimą. Niekada nelieskite ir nedirbkite su karštu varikliu. Palaukite, kol variklis atvės, ir patikrinkite skysčius. Tačiau, jei po gaubtu ar ant žemės matote, kad laša skysčiai arba susidaro balos, laikas kviestis vilkiką. Jei baigsis aušinimo skystis, transmisijos skystis arba variklio alyva, rizikuojate smarkiai sugadinti savo automobilį.

Dūmai sklindantys iš mano automobilio

AUTOMOBILIO IŠMETAMŲJŲ DUJŲ DŪMAI vargina tiek vairuotoją ir visus kitus kelyje esančius. Nors dūmai visada kelia susirūpinimą, dūmų spalva gali suteikti jums naudingos informacijos, kuri gali padėti išsiaiškinti, kas negerai jūsų transporto priemonėje.

Normalu, kai užvedant automobilį po nakties, iš išmetimo vamzdžio sklinda nedideli balti dūmai – tai tik vandens garai. Taip pat lietingą dieną iš po gaubto galite matyti kylančius garus, nes vanduo išdega nuo radiatoriaus arba išmetamųjų dujų. Tačiau jei vairuojate ir pastebėjote, kad iš variklio ar išmetimo vamzdžio veržiasi dūmai, dar nepanikuokite. Žinodami, ką reiškia dūmų spalva (ar kvapas), galite nustatyti priežastį ir nuspręsti, tęsti kelionę ar vykti į autoservizą.

Automobilio IŠMETIMO SISTEMOS VEIKIMAS

Kai kurios variklio problemos gali sukelti pernelyg didelį arba neįprastą dūmų susidarymą. Degalai, degantys kiekviename jūsų automobilio variklio cilindre, gamina išmetamąsias dujas. Dujos iš variklio išeina per vožtuvus, prieš tekant per išmetimo kolektorių, katalizinį konverterį ir iš duslintuvo / išmetimo vamzdžio. Kai visos išmetimo sistemos dalys veikia taip, kaip turėtų, iš jūsų išmetimo vamzdžio išeinančios dujos neteks spalvos. Tačiau dėl proceso problemos iš automobilio gali pradėti rūkti matomas dūmų debesis.

Išmetamųjų dūmų iš transporto priemonių, kuriose kaip kuro šaltinis naudojamas benzinas, gali būti įvairių spalvų. Dažniausios šių dūmų spalvos yra juoda, balta arba pilka/mėlyna spalva. Dyzelinas, kadangi turi aukštesnę alyvos bazę, paprastai gali būti juodas ir suodingas, ypač greitėjant esant didelei apkrovai.

Įdomūs faktai apie automobilius

  • Koks visų laikų geriausiai parduodamas automobilis? Toyota Corolla

  • Kuri šalis kasmet suvartoja daugiausiai dujų? Jungtinės Valstijos

  • Kokie metai laikomi šiuolaikinio automobilio gimimu? 1886

  • Kokia yra populiariausia automobilio spalva? Baltas

  • Kas sukonstravo tai, kas laikoma pirmuoju pasaulyje automobiliu? Karlas Benzas

  • Brangiausias kada nors parduotas automobilis buvo 1963 m. Ferrari GTO, parduotas 2018 m. Už kiek pinigų šis automobilis buvo parduotas? 70 mil. Dolerių

  • Ką reiškia raidės BMW? Bavarijos automobilių gamykla.

  • Kas pirmasis užpatentavo pirmąjį sėkmingą priekinio stiklo valytuvą? Merė Anderson

  • Kokia yra didžiausia automobilių pramonės įmonė pasaulyje? Volkswagen

  • Koks automobilis buvo pirmasis, pradėtas gaminti masiškai? Ford model T

  • Kurios automobilių kompanijos šūkis yra „The Ultimate Driving Machine“? BMW

  • Koks automobilis asocijuojasi su Džeimsu Bondu? Aston Martin

  • Kokiais metais buvo išrastas antifrizas? 1926

  • Kiek dalių yra vidutiniškai automobilyje? 30 000

  • Kiek procentų automobilių dalių yra perdirbama? 80%

  • Kokiais metais buvo įkurta Ford Motor Company? 1903

  • Kiek laiko užtrunka, kad automobilio avarijos metu išsiskleidžia oro pagalvė? 40 milisenkundžių

  • Kiek procentų amerikiečių, pasak CarMax, vairuoja automatinius, o ne mechaninius automobilius? 96%

  • Kas buvo Motor Company, sukėlusios revoliuciją gamyklos gamyboje, įkūrėjas? Henris Fordas

  • Kiek apytiksliai automobilių yra pasaulyje? 1,4 bilijono

  • Kurios Italijos prabangių automobilių įmonės logotipo dalis yra jautis? Lamborgini

  • Kiek žiedų turi Audi logotipas? 4

  • Kokiais metais buvo pristatytas Ford Model T? 1908

  • Kurioje šalyje vienam gyventojui tenka daugiausia automobilių? Monakas

  • Kuri šalis yra didžiausia automobilių gamintoja pasaulyje? Kinija

  • Ką reiškia ABS automobiliuose? Stabdžių antiblokavimo Sistema

  • Kuri šalis žinoma kaip automobilio gimtinė? Vokietija

  • Kokios markės automobilio modelis žinomas kaip „911“? Porsche

  • Kokiais metais „Ford“ pirmą kartą pagamino „Mustang“? 1964

  • Koks automobilių gamintojas yra įsikūręs Štutgarte, Vokietijoje? Porsche

  • Kokia yra didžiausia pasaulyje automobilių dalių įmonė? Bosch

  • Kas yra didžiausias padangų gamintojas pasaulyje? LEGO. Jie gamina daugiau mažų panangų savo žaislų rinkiniams nei bet kuris kitas padangų gamintojas.

  • Kuriais metais buvo surengtos pirmosios oficialios automobilių lenktynės pasaulyje? 1895 m

  • Kuriais metais buvo pristatytas pirmasis Tesla automobilis? 2008 m

  • Ką vokiškai reiškia žodis Volkswagen? Liaudies automobilis

Viskas, ką reikia žinoti prieš perkant automobilį

Automobilio pirkimas yra sudėtingas procesas – žinoti, ką reikia daryti prieš perkant automobilį, svarbu, kad gautumėte geriausią variantą ir neapsigautumėte.

Prieš pirkimą-susitikimą su pardavėju

Žinokite savo biudžetą

  • Įsitikinkite, kad žinote, kiek galite išleisti automobiliui tiesiogiai, ar finansiškai;

  • Atsižvelkite į einamąsias išlaidas, neviršydami savo biudžeto – draudimo, kuro, aptarnavimo ir kt;

  • Žinokite savo išlaidų ribą ir laikykitės jos.

Sužinokite einamąsias išlaidas

  • Gaukite automobilio draudimo pasiūlymą;

  • Peržiūrėkite automobilio degalų sąnaudas;

  • Apsvarstykite rida, kurią nuvažiuosite kiekvienais metais.

Ištirkite automobilio variantus

  • Jei žinote, kokio automobilio norite, būtinai ištirkite visus galimus variantus;

  • Patikrinkite skirtingų variantų kainą, įskaitant 3 ir 5 durų versijas;

  • Pasidomėkite klientų ir spaudos atsiliepimus;

  • Pažvelkite į standartines ir papildomas funkcijas bei technologijas;

  • Palyginkite panašių automobilių kainas ir specifikacijas.

Pirkimo metu

Kai būsite patenkinti savo automobilio pasirinkimu, kitas žingsnis yra apsilankyti pas pardavėją. Labai svarbu apžiūrėti automobilį ir išbandyti jį

Pirmiausia paskambinkite pardavėjui

  • Visada skambinkite prieš atvykdami ir patikrinkite, ar automobilis yra laisvas. Jei taip, rezervuokite jums patogų susitikimo laiką;

  • Bet kokia informacija apie automobilį, kurį tyrinėjote, arba skelbimo kopija, jei taikoma;

  • Kokie modelių tipai, apdailos lygiai ir atnaujinimai – kuris variantas geriausiai atitinka jūsų poreikius?

  • Kokios funkcijos yra standartinės ir kurias galima pridėti?

  • Kiek laiko galioja gamintojo garantija?

  • Ar pardavėjas siūlo papildomą garantiją ir kokios yra sąlygos?

Ką turėti su savimi

  • Jūsų vairuotojo pažymėjimas;

  • Bet kokia informacija apie automobilį, kurį tyrinėjote, arba skelbimo kopija, jei taikoma.

Klausimai apie naujus automobilius

  • Jei perkate naują automobilį, pats metas pagalvoti, kokio varianto ir variantų norite.

  • Kokie modelių tipai, apdailos lygiai ir atnaujinimai – kuris variantas geriausiai atitinka jūsų poreikius?

  • Kokios funkcijos yra standartinės ir kurias galima pridėti?

  • Kiek laiko galioja gamintojo garantija?

  • Ar pardavėjas siūlo papildomą garantiją ir kokios yra sąlygos?

  • Ar automobilyje yra tokių priedų kaip nemokamas atkūrimas?

Klausimai apie naudotus automobilius

  • Kokia serviso istorija;

  • Prekybos atstovo atliktų patikrinimų sąrašas;

  • Kiek ankstesnių automobilio savininkų turėjo;

  • Ar automobilis pateko į kokią nors avariją?

  • Ar jis turi kokių nors modifikacijų? (Tai gali turėti įtakos draudimui)

  • Kada turi būti suteikta paslauga ir MOT?

  • Kokia dabartinė rida;

  • Ar yra likusi garantija?

Patikrinkite naudoto automobilio dokumentus

  • Jei automobilis naudojamas, reikia pasitikrinti ar su juo yra visi svarbūs dokumentai.

  • Ar yra V5C registracijos dokumentas / žurnalas? (Parduodant automobilį tai būtina)

  • Išsami informacija apie serviso istoriją. Pilnas ar dalinis? Dalinė serviso istorija turės įtakos automobilio kainai;

  • Jei taikoma, ar automobilis turi galiojantį techninės apžiūros sertifikatą?

  • Ar yra automobilio vadovas?

Ką daryti bandomajame važiavime

  • Visada pasiimkite automobilį nuodugniam bandomajam važiavimui visais keliais;

  • BANDOMOJO VAŽIAVIMO KONTROLINIS SĄRAŠAS:

PAJUSKITE VAIRUODAMI:

  • Įsitikinkite, kad automobilis yra patogus vairuoti;

  • Išbandykite automobilį įvairiais keliais – nuo asfalto iki kaimo maršrutų;

  • Pabandykite važiuoti į kalnus ir vingiuotais keliais, kad patikrintumėte valdymą;

  • Taip pat turėtumėte išbandyti didesnį greitį, nes automobilių pojūtis greitkeliuose gali kardinaliai pasikeisti;

  • Pabandykite saugiai aplenkti, kad išbandytumėte pagreitį;

  • Patikrinkite, ar variklis pakankamai tylus esant dideliam greičiui.

STABDYMAS IR VAŽIAVIMAS ATBULINE EIGA

  • Stabdymas turėtų būti sklandus ir kontroliuojamas;

  • Pabandykite staigiau sustabdyti;

  • Patikrinkite, ar pavarų perjungimas vyksta sklandžiai;

  • Nepamirškite išbandyti atbulinės eigos ir parkavimo, kad patikrintumėte matomumą ir akląsias zonas;

  • Miesto automobilių atveju patikrinkite posūkio ratą ir manevringumą ankštose erdvėse

ĮTAISAI IR VALDIKLIAI

  • Sureguliuokite vairą, sėdynes ir veidrodžius taip, kaip jums reikia, kad būtų patogu;

  • Įsitikinkite, kad galite pasiekti visus valdiklius ir kad jie yra prasmingi;

  • Patikrinkite, ar galite lengvai įlipti ir išlipti iš automobilio, ar durys atsidaro pakankamai plačiai;

  • Apžiūrėkite bagažinę;

  • Sužinokite, ar jūsų bandomas modelis turi visas jums reikalingas programėles ir kokios funkcijos bei priedai yra prieinami.

  • Jei po bandomojo važiavimo nesate tikri dėl automobilio, paprašykite važiuoti kitu variantu ar modeliu, kad galėtumėte palyginti.

Susitikimo dieną

  • Susitvarkykite automobilio draudimą nuo atsiėmimo dienos ir atšaukite ankstesnį draudimą – daugelis draudikų tiesiog pakeis draudimą;

  • Sumokėkite visą likutį, gaukite kvitą ir būsite pasiruošę;

  • Išsaugokite visus su sandoriu susijusius dokumentus, įskaitant finansinius, garantijos ir kitus dokumentus.

Po pirkimo

  • Nedelsdami skambinkite pardavėjui, jei turite kokių nors problemų ar problemų su automobiliu.

Ką reikėtų žinoti ir kokių veiksmų reikėtų imtis atsitikus avarijai

  1. Skirkite šiek tiek laiko nusiraminti

  2. Normalu, kad įvykus avarijai galite būti šoke, liūdnas, piktas. Skirkite kelias minutes nusiraminti ir blaiviai suvokti situaciją.

  3. Likite įvykio vietoje

  4. Jeigu saugu likite kuo arčiau įvykio vietos, jeigu pasišalinsite, galite būti apkaltinti pabėgimu iš įvykio vietos.

  5. Iškvieskite policiją/greitąją pagalbą

  6. Jeigu įvykis rimtesnis svarbu nedelsiant iškviesti pagalbą.

  7. Įjunkite avarinius žibintus/pažymėkit įvykio vietą

  8. Nedelsiant įjunkite avarinius žibintus, lipant iš mašinos turėtumėte apsivilkti ryškią liemenę ir pažymėti avarijos vietą kad įspėtumėte kitus eismo dalyvius.

  9. Apsikeiskite informacija

  10. Kol laukiate policijos, su kita šalimi galite apsikeisti draudimo ir kontaktine informacija

  11. Neieškokite kas kaltas

  12. Nepripažinkite nei savo nei kito kaltės, šitą darbą palikite draudimui ir policijai.

  13. Nufotografuokite įvykio vieta

  14. Nuotraukos padės nustatyti kas gali būti kaltas

  15. Atkreipkite dėmesį į laiką ir orą

  16. Oro sąlygos taip pat gali padėti nustatyti, kas kaltas.

  17. Nubraižykite diagramą

  18. Pateikiant faktus draudimo bendrovei, bus lengviau jei naudositės nupiešta diagrama.

  19. Kreipkitės į gydytoją

  20. Jeigu jums patars kreiptis į gydytoją, būtinai tai padarykite. Dažniausiai per patirtą šoką nejaučiate skausmo, kuris gali atsirasti tik vėliau, geriau pasitikrinti.

  21. Paskambinkite savo draudimo bendrovei

  22. Labai svarbu iškarto informuoti draudimo bendrovę apie incidentą.

Automobilio sankaba

Jei kada nors vairavote automobilį su mechanine pavarų dėže, tikriausiai esate susipažinę su sankaba. Tai trečias pedalas, kurį turite paspausti norėdami perjungti pavaras. Tačiau jei vairavote tik automobilius su automatine pavarų dėže - su sankaba nebūsite susidūrę. Kas yra sankaba ir kam jos reikia? Kadangi jūsų variklis nuolat sukasi, turi būti galimybė ratams atsijungti, kad jie nustotų judėti. Čia pradeda veikti sankaba.

Sankabos naudojamos įrenginiuose, kurie turi du besisukančius velenus. Vienas iš velenų paprastai yra varomas varikliu arba skriemuliu, o kitas velenas varo kitą įrenginį. Sankaba sujungia du velenus taip, kad juos būtų galima užfiksuoti kartu ir suktis tuo pačiu greičiu, arba atjungti ir suktis skirtingu greičiu.

Sankaba yra mechaninis įtaisas, naudojamas transporto priemonės transmisijos sistemoje. Ji įjungia ir atjungia pavarų dėžę nuo variklio. Sankaba tvirtinama tarp variklio ir transmisijos.

Variklio cilindro viduje pagaminta galia skirta pasukti ratus, kad transporto priemonė galėtų judėti keliu. Stūmoklio jėga suka alkūninį veleną, sukdamas smagratį per švaistiklį. Apvalus alkūninio veleno judėjimas dabar turi būti perkeltas į galinius ratus. Jis perduodamas per sankabą, greičių dėžę , kardaninį veleną, diferencialą ir ašis , besitęsiančias iki ratų. Visų šių dalių pagalba variklio galios panaudojimas varomajam ratui vadinamas jėgos perdavimu.

Kaip sankaba veikia transporto priemonėje:

  • Kai sankaba įjungta , variklio galia perduodama varantiesiems ratams per transmisijos sistemą ir automobilis pradeda judėti.

  • Kai sankaba išjungta, galia neperduodama galiniams ar varomiesiems ratams ir automobilis sustoja, kol variklis vis dar veikia.

  • Sankaba išjungiama užvedant variklį, stabdant automobilį, perjungiant pavaras ir varikliui dirbant tuščiąja eiga.

  • Sankaba įjungiama , kai transporto priemonė turi judėti, ir yra įjungta, kai transporto priemonė juda.